2020-09-19

Galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje Lietuva yra nepasiruošusi

Rugpjūčio 10 dieną Seimo rūmuose vyko LR Seimo nario S. Gentvilo konferencija tema „Latvija tris kartus griežtina radioaktyvumo normatyvus biokurui. Ar esame tikri, kad ant mūsų galvų pro kaminus neišmetami radioaktyvūs pelenai?“. Pasak specialistų, Lietuva per metus sunaudoja keturis milijonus kubinių metrų biokuro. Ir nors esame piečiau ir arčiau užterštų zonų, nepaisant to, Latvija žada tris kartus griežtesnes radioaktyvumo normas nei jos nustatytos Lietuvoje.

Konferencijoje dalyvavo Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė, Latvijos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento direktorė Silvija Nora Kalninė (Kalnins), Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė dr. Renata Boris, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas Mindaugas Šilininkas.

Susibūrę specialistai diskutavo apie baltarusiško biokuro importą į Lietuvą bei su tuo susijusias rizikas. Šis laikas konferencijai pasirinktas todėl, kad šiuo metu skelbiami aukcionai Lietuvos biokuro biržoje, kad valstybė apsirūpintų mediena žiemos sezonui. Numatoma tendencija, kad lietuvišką biokurą šį sezoną pakeis baltarusiškas radioaktyviomis medžiagomis užterštas biokuras. S. Gentvilas paskelbė keletą prielaidų, verčiančių abejoti medienos įvežimo kontrolės efektyvumu: „Visų pirma, importuojant medieną iš Baltarusijos, yra remiamasi Baltarusijos išduodamais sertifikatais dėl medienos užterštumo radiacija.

Antroji prielaida yra tai, kad Lietuvoje nėra biokuro gamybos kontrolės. „Baltpool“ birža nereikalauja pagrįsti kiek Lietuvos malūnai yra pajėgūs patys pasigaminti biokuro. Tad dažnas biokuro tiekėjas žaisdamas arbitražą baltarusišką importuotą biokurą parduoda kaip lietuvišką biokurą. Trečioji prielaida yra šilumos gamybos įmonės, kurios prašo pasirašyti sertifikatą, kad biokuras yra lietuviškas, nors rinkoje jau seniai naudojamas baltarusiškas biokuras.“

„Kasmet vis auga realus radioaktyvios medienos importas į Lietuvą iš Baltarusijos, kuris vėliau per išmetamus pelenus galimai patenka į mūsų organizmus. Latvija parodė puikų pavyzdį įvesdama norminius reikalavimus medienoje esančiai radiacijai. Apie sprendimus, kurių turėtų imtis Lietuva, turime kalbėti ir mes“, – teigia Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto direktorė, Sąjūdžio prieš Astravo AE steigėja ir tarybos narė.

Kodėl verta susirūpinti tokia situacija? Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė teigia, kad „dabartinė branduolinė energetika iš principo nėra niekiap suderinama su ekologiniais šio šimtmečio reikalavimais. Branduolinė energetika naudoja labai ribotus ir baigtinius išteklius kuro gavybai – uraną, aušinimui reikalingus didelius vandens kiekius. Visų procesų metu išsiskiria CO2 emisijos.

Susidaro radioaktyvios atliekos, kurios užkrauna milžinišką naštą ateities kartoms, nes bet kuri tūkstančio megavatų galios elektrinė per metus sukuria trisdešimt tonų radioaktyvių atliekų. Šioms atliekoms suirti reikia kelių tūkstančių metų.

Niekas negali užtikrinti energijos gavybos saugumo. Prisidengus branduoline energetika gali būti kuriami branduoliniai ginklai. Radioaktyvioje medienoje yra susikaupusių radionuklidų, cezio bei stroncio, kurie deginant tokią medieną kaip biokurą, tiek dūmų pavidalu, tiek pelenų pavidalu gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai bei žmonėms. Jeigu ūkininkai tręš dirvą radioaktyviais pelenais, tai gali pakenkti augalams, gyvūnams bei žmonėms. Į mūsų organizmą patekę radionuklidai tampa vidine spinduliuote, kuri atliepia skydliaukės sutrikimais ir vėžiniais susirgimais. Radioaktyvi mediena nenaudinga ir verslininkams, nes šilumos tiekėjams kainuoja radioaktyviomis medžiagomis užterštų katilų valymas ir taršos šalinimas.“

Silvija Nora Kalninė (Kalnins) teigia, jog „Latvija rengia įstatymus, kurių tikslas yra nustatyti radioaktyviomis medžiagomis užkrėstos medienos kiekį. 2018 m. buvo nustatytas padidintas radioaktyvių pelenų kiekis įvežtinėje medienoje. Buvo atlikta didžiulė studija. Testai parodė, kad stroncio koncentracija gali siekti tūkstantį kartų didesnį kiekį nei leidžia normos. Įstatymai numato, kad taip užteršta mediena negali būti importuojama į Latviją.“

Konferencijoje kalbėta ir apie Astravo atominę elektrinę.

Lietuvos pasiruošimą Astravo atominės elektrinės avarijos atveju I. Budraitė vertina neigiamai, nes nelaimės atveju tik mažuma žmonių žino, ką jiems reikia daryti, kur eiti ir ko klausyti.

Nesuveikė ir per pratybas naudotos perspėjimo sistemos. Nepaisant grėsmės realumo, vis dar nėra aiškaus pasiruošimo. O štai siekiant vieningo Baltijos šalių susitarimo nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elekrinės, reikalingas intensyvesnis ir konkretesnis dialogas aukščiausiu politiniu lygiu, apeliuojant į aplinkosaugos ir visas kitas grėsmes.

 

Lietuva per metus sunaudoja keturis milijonus kubinių metrų biokuro. Esame piečiau ir arčiau užterštų zonų. Nepaisant to, Latvija žada tris kartus griežtesnes radioaktyvumo normas nei jos nustatytos Lietuvoje. Galime tik tikėtis, jog šalies politikai seks Latvijos pavyzdžiu.

Visą konferenciją rasite šioje nuorodoje https://www.youtube.com/watch?v=H4B9Vttd42A

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap