2020-09-22

Galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys

Nuo vagysčių neapsaugotas nė vienas būstas, tačiau kai kuriuose iš jų rizika sulaukti neprašytų svečių kur kas didesnė. Policijos atstovų teigimu, nusikaltėlių akiratyje visuomet atsiduria būstai, turintys silpniausias apsaugos priemones. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pastebi – parankiausias sąlygas vagystei ir sukurti, ir užkirsti galime patys.

Organizuotos vagystės – tik mažuma atvejų

Policijos pareigūnai teigia, kad dažniausiai vagys veikia pagal vieną iš vagystės scenarijų. Pirmuoju atveju, veikiama tikslingai ir ilgai planuojant, antruoju – ieškoma atsitiktinių būstų su „silpnosiomis vietomis“.

„Kartais nusikaltėliai turi išankstinės informacijos apie konkrečiame būste laikomus vertingus daiktus – dideles pinigų sumas, juvelyriką ir kitas lengvai išnešamas vertybes. Taip veikia organizuotos nusikaltėlių gaujos. Jos renka duomenis apie būsto gyventojų dienotvarkę, gyvenimo būdą, juos seka ir stebi būsto aplinką“, – pasakoja Lietuvos Policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Specialistas pabrėžia, kad tokią vagystę planuojantiems ilgapirščiams itin praverčia informacija, kurią nesusimąstydami skelbiame socialiniuose tinkluose.

Pareigūno teigimu, kur kas labiau paplitusi antroji strategija, kai nusikaltėliai išsirenka namą ar butą kaip vagystės objektą.

„Tokį kelią paprastai renkasi žemesnės kvalifikacijos vagys. Statistiškai, tokie nusikaltimai dažnesni, tačiau ir jų padaroma žala mažesnė. Veikdami tokiu būdu, ilgapirščiai pirmiausia vertina išorines būsto savybes ir renkasi turinčius silpniausias apsaugos priemones“, – sako jis. Tokie nusikaltėliai vadovaujasi paprasta filosofija – siekia įsibrauti tyliai ir nepastebėtai, o tada pagrobti turtą, kurį pasiseks surasti ir išnešti.

Labiausiai kenčia pirmo aukšto gyventojai

Lietuvos Policijos duomenimis, daugiabučių namų kvartaluose nusikaltimo taikiniais dažniausiai tampa 1-2 aukšto butai su senos konstrukcijos langais bei neįstiklintais ar grotomis neapsaugotais balkonais. Privačių namų atveju, vagys renkasi kraštinius, nuošalesnius namus be papildomų apsaugos priemonių, o kaimuose nepageidaujamo nusikaltėlių dėmesio dažniau sulaukia vienkiemiai.

A. Jusė tokių būstų gyventojams pataria itin daug dėmesio skirti papildomoms apsaugos priemonėms.

„Stenkitės iki minimumo sumažinti nusikaltėlių galimybes patekti į kiemą. Privačius namus turėtų juosti tvora, įėjimą į namus saugoti šarvuotos durys ir kokybiški langai. Papildomo saugumo suteikia ir grotos, visgi, dažnam gyventojui jos kelia diskomfortą“, – pastebi ji.

Anot specialistės, vagystės riziką didiname ir patys – dažnas vyresnio amžiaus gyventojas vis dar palieka atsarginius raktus po kilimėliu, vazonu ar laiškų dėžutėje. Šis, ilgapirščiams puikiai žinomas įprotis nubraukia visas pastangas siekiant apsaugoti savo namus – vienintele viltimi tokiu atveju lieka namuose veikianti signalizacija, kurios kodo nusikaltėliai nežino.

„Jei gyvenate ne vienkiemyje, verta susipažinti ir susidraugauti su aplink gyvenančiais kaimynais. Pastebėję nežinomus asmenis ar neįprastą veiklą aplink jūsų namus, jie paskambins jums arba policijai. Galiausiai, norėdami išvengti didelių nuostolių, galite apdrausti namus ir turtą“, – pataria A. Jusė. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, 2019 m. už vagystes iš privačių namų ir butų draudėjams išmokėta vidutinė žala siekė 832 Eur. Lyginant su 2018 m., vagysčių skaičius pernai augo 10 proc., tačiau dauguma užfiksuotų žalų buvo smulkios ir vidutinės.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap