2020-09-20

Ką šiemet politikai siūlys lietuviams: rinkėjai jau netiki

 

Kiek kartų artėjant rinkimams girdėjote, kad kils jūsų atlyginimas, seneliams didės pensijos, o korupcija taps tik praeities prisiminimu? Tai – bene dažniausiai politikų žarstomi pažadai, kuriuos, panašu, girdėsime ir 2020-ųjų Seimo rinkimų metu.

Viktoro Uspaskicho vedama Darbo partija kadaise žadėjo, kad minimali mėnesio alga sieks 1509 litus, su kandidatavęs Jonas Pinskus kiekvienam lazdyniečiui žadėjo po naują būtą, Artūras Zuokas siekdamas mero posto žadėjo nemokamą viešąjį transportą sostinėje, o su „Tvarka ir teisingumu“ kandidatavęs Julius Panka ketino kiekvienai naujagimio sulaukusiai šeimai skirti 3 tūkst. eurų išmoką. Ir tai tik maža dalis pažadų, skirtingais rinkimų laikotarpiais žarstytų rinkėjams.

Nemažai pažadų buvo žarstyta ir 2019-ųjų pavasarį vykusiuose prezidento rinkimuose, tiesa, ne visi jie buvo konkretūs ir pamatuojami. Filosofas Arvydas Juozaitis žadėjo sutvirtinti Lietuvą, Seimo narys Mindaugas Puidokas teigė ketinantis siekti šeimos gerovės, Naglis Puteikis tikėjosi tapęs prezidentu imtis teismų. Jie, kaip ir kiti kandidatai, taip žadėjo mažinti socialinę atskirtį, gerinti pažeidžiamiausių visuomenės grupių būvį. Prezidento posto siekiant premjerui Sauliui Skverneliui iš Vyriausybės viena po kitos liejosi žinios apie gerėjantį gyvenimą, didėsiančius atlyginimus, vaiko pinigus. Tačiau nė vienas iš šių kandidatų net neįkopė į antrajį prezidento rinkimų turą.

Panašu, kad pažadai apie didesnius pinigus ir geresnį rytojų rinkėjų nebeįtikina. Visgi, LRT.lt kalbinti ekspertai pokyčių nežada – jų teigimu, ir toliau girdėsime tuos pačius, gal jau net pabodusius, pažadus. Anot pašnekovų, partijos ir politikai žada tai, kas aktualu žmonėms, todėl, anot ekspertų, žaidimo taisykles keičiančių pažadų tikėtis nereikėtų.

„Manyčiau, kad ir vėl išgirsime daug panašių dalykų, nes tos aktualijos niekur neprapuolė. Aišku, tam tikras atnaujinimas, patobulinimas ar pritaikymas naujai situacijai bus. Bet, iš esmės, mes matysime panašų asortimentą pažadų“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis. Tų pačių pažadų pasikartojimas rodo, kad politikai nesugeba surasti kažko naujo, originalaus ir iš tikro realizuojamo.

Žada, bet įgyvendinti sunku

Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas kalbėdamas apie galimus politikų pažadus sakė, kad ir 2020-ųjų Seimo rinkimuose matysime tendenciją, kai partijos ar politikai taiko žinutėmis taiko į savo elektoratą arba į neapsisprendusius rinkėjus, bet ne į kitoms politinėms srovėms prijaučiančius žmones.

„Nemanau, kad pamatysime kažkokių labai agresyvių, skirtingų, lyginant su kitais etapais, žinučių. Rinkimų, tiek šių, tiek kitų, pagrindinės nešančiosios yra ekonominė padėtis, socialinė padėtis. Tai yra visada dominuojantys dalykai. Lietuva, ko gero, nėra išskirtinė, taip būna ir daugelyje kitų šalių“, – komentavo A. Katauskas, pridurdamas, kad rinkimuose gali galioti ir taisyklė, kad keisti to, kas veikia, nereikia. Visgi, VDU politologas L. Bielinis kalbėjo, kad tikėti politikų pažadais yra rizikinga ir sudėtinga, nes dažnai jie yra hipertrofuoti. Kitaip tariant, žadama daug ir iš karto. Anot L. Bielinio, tikėtina, kad po kitų Seimo rinkimų Lietuvą vėl užplūs nusivylimo banga.

„Jie, matyt, ieško ir kažko originaliau, bet neranda. Tų pačių pažadų pasikartojimas rodo, kad politikai nesugeba surasti kažko naujo, originalaus ir iš tikro realizuojamo. Jie žada tą patį ir tą patį. Tačiau jokia valdžia negali įgyvendinti visko, ką žada politikai“, – sakė L. Bielinis.

Pasak politologo, reikia blaiviu protu vertini tai, ką politikai gali nuveikti ir rinktis ne pagal pažadus, o pagal tai, kokius darbus jis gali padaryti. Visgi, jis pabrėžė, kad pokyčių neįgyvendins tik vienas politikas ir tik viena partija. L. Bielinis kalbėjo, kad tik susitelkusi visuomenė gali įgyvendinti realius pokyčius.

„Tad jeigu politikas nesugeba organizuoti, mobilizuoti visuomenės savo interesams ar tų pažadų vykdymui, tai iš esmės jis yra tuščiakalbis“, – teigė VDU politologas.

Kitaip įpakuoti pažadai

Tačiau A. Katauskas pastebi, kad nors žinutė ir bus ta pati, gali skirtis jos perdavimo būdas. Kaip jis sakė, matysime „kitaip įpakuotus pažadus“. Visgi, taikiniai, anot viešųjų ryšių eksperto, bus tie patys, juolab, kad partijos pasimokė iš pavasarį vykusių trijų rinkimų.

„Politinės partijos daro gilias analizes savo potencialių rinkėjų, į kuriuos jie taikys, matys, kaip elgiasi konkurentai, su kokiomis žinutėmis, idėjomis jie eina, kokias raiškos priemones naudoja ir pagal tai derins savo veiksmus.

Akivaizdu, kad ne viena pati žinutė, bet ir matomumo užtikrinimas yra svarbu. Per rinkimus mėgstama sakyti, kad didžiajai daliai rinkėjų neįdomi politinė programa, bet jiems svarbu tos kelios žinutės, kurias jie bando perskaityti“, – kalbėjo A. Katauskas.

Pasak jo, galioja auksinė taisyklė, kad su tais, kurie rinkimuose balsuoja prieš tave, komunikuoti tikrai neverta, nes pakeisti jų nuomonę šansų nedaug. Anot A. Katausko, rinkimų laikotarpis jau prasidėjo, todėl svarbu ir siunčiama žinutė, ir komunikacijos taktika, naudojama visu laikotarpiu.

Viešųjų ryšių eksperto manymu, iki rinkimų girdėsime daug pažadų, susijusių su pensijomis, atlyginimais, vaiko pinigais ar švietimo problemomis. Taip pat, jo teigimu, matysime specialiai regionams pritaikytas žinutes. A. Katauskas sakė manantis, kad rinkimų komunikacija bus karšta, triukšminga, bet ne verčianti pasaulį aukštyn kojomis.

Politologas L. Bielinis ragino netikėti politikais: „Tiesą sakant, pirmas prašymas rinkėjui – niekuo netikėti. Tikėti politiku reiškia apgaudinėti save. Reikia labai racionaliai žiūrėti į situaciją, matyti realų savo interesą ir politikų galimybes. Bet kai rinkėjas ima vertinti politikus pagal kriterijų „tikiu-netikiu“, jis visada apsigauna. Jis labai dažnai patikės tuo, kuris gražiau, emocingiau pateiks savo projektą, programą, bet tai neleis jam įgyvendinti pažadų ir tokiu būdu rinkėjas apsigaus.“

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap