2020-08-10

Korona virusas: atsakymai į pagrindinius klausimus

Koronavirusui toliau plintant ekspertai visame pasaulyje prieina prie bendros išvados, jog anksčiau ar vėliau naujasis virusas užkrės jei ne didžiąją dalį, tai tikrai nemažą dalį žemės gyventojų. 

Nemaža dalis mokslininkų laikosi nuomonės, jog koronavirusas gali įsitvirtinti ir virsti kaip sezoninis gripas kasmetine infekcija.

Itin svarbu kaip teigia mokslininkai žinoti savo priešą, todėl pateikiame jums atsakymus į pačius aktualiausius klausimus dėl koronaviruso.

Kas yra virusai bendrai? (ne tik koronavirusas)

Virusai – tai itin mažos dalelės apgaubtos baltyminiu apvalkalu. Jie yra tokie maži, jog neįžiūrimi per paprastą mikroskopą. Ant paprasčiausios adatos gali lengvai tilpti apie 100 milijonų viruso dalelių.

Būtent dėl jų dydžio labai sunku nuo jų apsisaugoti, nes žmogus užsikrėtęs virusu atsikosėjęs ar nusičiaudėjęs į aplinką išleidžia milijardus dalelių. Patekusios į žmogaus organizmą jos sutrikdo baltymų gamybą ir vietoj baltyminių lastelių organizmas pradeda gaminti viruso kopijas (užsimaskavusias po baltyminiu apvalkalu) ir taip prasideda užsikrėtimas.

Iš kur atsirado naujasis koronavirusas COVID – 19?

Mokslui yra žinomi milijonai virusų ir nuolatos atrandami vis nauji virusai.

Tačiau dauguma virusų žmogui yra absoliučiai nepavojingi. Žmogui pavojų kelia tik keli šimtai virusų, tačiau ir su nemaža dalimi jų mūsų organizmas evoliucijos eigoje išmoko kovoti. Todėl pavojų kelia tik nedidelė dalis virusų.

Visgi virusai turi savybę mutuoti ir virusai, kurie žmogui jokios gresmės nekėlė, staiga mutuoja ir pradeda kelti grėsmę žmonėms.

Tokie virusai žmonėms yra ypač pavojingi, nes organizmas pirmą kartą susiduria su naujuoju virusu ir imunitetui kovoti su naujuoju virusu tampa tikru iššūkiu.

Galutiniame rezultate virusas pradeda aktyviai plisti visuomenėje kaip tai nutiko su ŽIV, SARS, MERS ir naujuoju koronavirusu

Kuo skiriasi naujasis koronavirusas nuo savo protėvių SARS ir MERS?

SARS Covid – 19 palyginus su savo protėviais turi keturis esminius skirtumus.

  1. Visų pirma naujuoju koronavirusu užsikrėtęs žmogus kelioliką dienų nejaučia jokių simptomų, tačiau jau gali užkrėsti kitus žmones. Ši viruso savybė itin apsunkina viruso izoliaciją. Tuo tarpu SARS atveju viskas buvo priešingai: viruso simptomai pasireišdavo iš karto, o užkrėsti kitus galima buvo tik po kelių dienų,
  2. 80 % užsikrėtusiųjų serga lengva forma ir jaučia pakankamai lengvus simptomus, panašius kaip sergant gripu ar peršalimu, o beveik 18 % užsikrėtusiųjų išvis nejaučia jokių simptomų, tačiau tuo pačiu yra viruso nešiotojas ir užkrečia kitus žmones.
  3. Kadangi koronaviruso simptomai yra labai panašūs į gripo, dauguma žmonių net neįtaria, jog serga koronavirusu. tačiau yra infekcijos nešiotojai ir užkrečia kitus.
  4. Virusas savo pradinėje stadijoje aktyviausiai dauginasi gerklės srityje, todėl kosulio ar čiaudulio metu į aplinką patenka milijardai viruso dalelių. O kosulys būtent yra vienas pirmųjų viruso simptomų, leidžiantis virusui itin efektyviai plisti. (nepaisant to fakto, jog kosulys dažniausiai būna sausas, vistiek į aplinką patenka milijardai viruso dalelių)

Kada galime tikėtis vakcinos?

Atsakymas – nesitikėkite. Net jei vakciną pavyks sukurti artimiausiu metu ji vargu ar jums jau padės.

Nors pirmi klinikiniai vakcinos bandymai jau prasidėjo, net pačiu geriausiu atveju vakcina sveikatos priežiūros įstaigas pasieks ne anksčiau nei 2021 metų pabaigoje. Tuo metu dauguma žmonių jau turėtų būti persirgę koronavirusu.

Nors vakcinos bandymai jau prasidėjo mes neturime garantijos, kad ji išvis bus pagaminta. Pavyzdžiui vakciną nuo ŽIV jau bandoma sukurti 35 metus, tačiau iki to laiko jau atsirado pakankamai efektyvūs vaistai. Taip gali įvykti ir su koronavirusu vaistai jau bus sukurti ir plačiai naudojami, o vakcinos vis dar neturėsime.

Ar labai pavojingas naujasis virusas?

Labai sunku kol kas pasakyti viruso rimtumą, nes statistika keičiasi kiekvieną dieną, tačiau su kiekviena diena matoma tendencija, jog mirtingumas nuo viruso labai lėtai su kiekviena diena nuosekliai auga.

Pirminiais duomenimis vienas užsikrėtęs asmuo Kinijoje (Hubėjaus provincijoje) užkrėtė 2,2 žmogaus. Tam, kad virusas nustotų plisti šis rodiklis turi būti mažiau nei 1. Kinijai įvedus itin griežtas priemones virusą pavyko suvaldyti.

Tuo tarpu, kai Italijoje prasidėjo koronaviruso protrūkis vienas žmogus užkrėtė vidutiniškai 4 žmones. Tai itin aukštas rodiklis, kuris lėmė itin greitą viruso plitimą Italijoje.

Naujasis virusas plinta taip pat kaip ir sezoninis gripas plinta labai lengvai, tačiau yra labiau užkrečiamas ir yra labai gyvybingas. Ore virusas yra pajėgus išlikti gyvybingu iki 3 valandų, o ant paviršių virusas išlieka gyvybingas iki kelių parų.

Mirtingumas

Šiuo metu mirtingumas nuo koronaviruso viršija 5 procentus, tačiau mokslininkai viliasi, jog mirtingumas turėtų kristi. Mirtingumas nuo Covid – 19 apie 40 kartų viršija mirtingumą nuo sezoninio gripo, laimei jis nesiekia savo giminaičių SARS (10%) ir MERS (35%) mirtingumo procento.

Didžiausią pavojų koronavirusas kelia vyresniems nei 70 metų žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir turintiems nusilpusį imunitetą. Mirtingumas asmenų vyresnių nei 70 metų viršija 5 procentus, o amžiaus grupėje virš 80 metų miršta kas dešimtas infektuotas.

Ar yra koks nors gydymas nuo koronaviruso?

Atsakymas – ne. Jokio specifinio gydymo nėra. Gydymas yra simptominis, kovojama ne su pačia liga, bet su jos simptomais ir sukeltomis komplikacijomis.

Tačiau tai, jog nėra jokio specifinio gydymo neturėtų tapti panikos priežastimi, nes dauguma apie 80% užsikrėtusiųjų nereikalauja jokio gydymo ir būna namuose. Jie gydosi tradicinėmis priemonėmis nuo gripo ir dažniausiai po savaitės arba šiek tiek vėliau jau būna pilnai pasveikę.

Hospitalizacija yra reikalinga kas 5-6 užsikrėtusiajam, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis.

Jei virusas komplikuojasi į plaučių uždegimą ir jis pradeda dusti asmuo guldomas į reanimaciją. Tokia komplikacija išsivysto maždaug 4% užsikrėtusiųjų.

Ką daryti visgi užsikrėtus koronavirusu?

Kaip rodo tyrimai ir praktika pats efektyviausias būdas sustabdyti viruso plitimą yra karantinas. O jei jums patvirtinta Covid – 19 diagnozė griežtas karantinas yra pati efektyviausia priemonė sustabdyti viruso plitimą. Net išėjimas į lauką kelioms minutėms sukurs galimybę milijardams viruso dalelių pasklisti po aplinką, todėl visą laiką turite likti namuose, o geriausia izoliuotis ir net nebendrauti su šeimos nariais, jei jie neserga koronavirusu.

Pajutus pirmuosius į gripą panašius simptomus (kosulį ar pakilusią temperatūrą), nedelsiant izoliuokitės namuose ir niekur neeikite (izoliuotis kartu su jumis turėtų ir jūsų šeimos nariai).

Nevartokite antibiotikų – jie virusų neveikia (tik bakterijas).

Dėvėkite kaukę, nepaisant to fakto, jog nuo užsikrėtimo virusu ji jūsų neapsaugos, visgi kaukė itin efektyviai sulaiko virusus ir jei sergate to nežinodami kaukėje su seilėmis bus sulaikyti milijardai viruso dalelių ir jūs neužkrėsite kitų.

Atsižvelgiant į naujojo viruso plitimo greitį galima daryti išvadą, jog anksčiau ar vėliau didžioji dalis pasaulio gyventojų užsikrės naujuoju koronavirusu.

Palyginimui prieš šimtą metų pasaulyje paniką sėjusiu Ispanišku gripu užsikrėtė beveik trečdalis pasaulio gyventojų. Mirtingumas nuo Ispaniško gripo buvo labai panašus į koronaviruso mirtingumą. Tuo metu mirė beveik 50 milijonų žmonių.

Tuo tarpu naujasis koronavirusas turi daug palankesnes sąlygas ir galimybes plisti globaliame pasaulyje.

Mes turime būti pasiruošę, kad per artimiausias savaites ir mėnesius koronavirusas toliau plis ir mes kasdien sužinosime apie vis augantį infektuotų asmenų skaičių ir mirusiuosius.

Svarbiausia nepanikuokite galbūt jūs jau persirgote koronavirusu ir net nepastebėjote visų viruso keliamų pavojų.\

Būkime ir likime sveiki 🙂

 

 

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap