2020-09-19

Teisės aktai muitinei nesuteikia išskirtinės kompetencijos

 

Vykstant karštoms diskusijoms dėl to, ar „Agrokoncerno“ importuotos trąšos turėtų būti apmokestintos antidempingo muitu, visai nekreipiama dėmesio į tai, kad teisės aktai muitinės laboratorijai nesuteikia vienašališkos kompetencijos priimti tokius sprendimus. „Agrokoncernas“ yra ne vienintelė įmonė, apskundusi Muitinės departamento laboratorijos išvadas. Šis ginčas jau pasiekė ir ES Teisingumo Teismą, į kurį kreipėsi Mokestinių ginčų komisija.

Iš antidempingo muito reglamento, kuris ir nusprendžia, ar šis muitas yra taikomas, matyti, kad trąšose reikėtų vertinti amonio nitrato kiekį ir tas kiekis turi būti didesnis nei 80 proc. Tačiau muitinė kaip mokesčių administratorius teigia, kad šio parametro nenustatinėja, ir savo tyrimo išvadoje nurodo, kad antidempingo muitui taikyti pakanka nustatyti azoto kiekį, kuris turi viršyti 28 proc. Oficiali muitinės pozicija yra tokia, kad sprendžiant, ar taikyti šį muitą, jos laboratorijos tyrimo išvados yra neginčijamos. Tačiau remiantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, muitinės laboratorijos išvada negali turėti išskirtinės įrodomosios galios. Jokie teisės aktai jai iš esmės nesuteikia kompetencijos vienašališkai klasifikuoti importuojamų prekių.

Vertina dokumentus, bet ne cheminę sudėtį

Ginčas yra kilęs dėl to, kad nesutariama, kokiu kodu turėtų būti klasifikuojamos importuotos trąšos. Nuo kodo priklauso ir mokesčiai įmonėms, o jį nustatant turi būti remiamasi muitinės arba kitos akredituotos alternatyvios laboratorijos išvada. „Agrokoncernas“ ir kitos trąšų importuotojos ginčija muitinės laboratorijos išvadų įrodomąją reikšmę bei nori akcentuoti, kad šiame ginče gali būti pateikta ir kitų laboratorijų išvados. Ar įmonės gali gintis alternatyviomis laboratorijų išvadomis yra jau kitas šio ginčo klausimas. Mano nuomone, jos gali tai daryti, nes muitinės laboratorija neturi tokios kompetencijos, kuri neleistų ginče pateikti kitų alternatyvių įrodymų. Juolab, kad muitinės laboratorija teikdama išvadą dažnai vertindavo tik ginčo prekių dokumentus ir jose pateiktą informaciją. Tai reiškia, kad ji pateikdavo teisinį vertinimą – prekių cheminė sudėtis net nebūdavo tiriama nepaisant to, kad šiuose ginčuose svarbiausia aplinkybė ir yra trąšų sudėtis.

Muitinės laboratorijos išvada neturi išskirtinės įrodomosios galios – tai yra pasakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 metų lapkričio 20 d. sprendimu. Šis teismo sprendimas šiek tiek pakeitė iki tol buvusią praktiką. Anksčiau pačių teismų praktikos nuostatose buvo pasakyta, kad prekės klasifikavimui nepateikus kitos akredituotos alternatyvios muitinės laboratorijos išvadų, Lietuvos muitinės laboratorijos išvados yra nenuginčijamos.

2004 spalio 24 d. Vyriausybės nutarime buvo numatyta, kad „taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis“. Jeigu Lietuvos muitinės laboratorija priėmė išvadą, apsiginti neturint kitos valstybės narės laboratorijos išvados jokių galimybių nėra. Tačiau tokiuose ginčuose turėtų būti vertinama įrodymų visuma. Jeigu yra kitų laboratorijų išvados, kuriose aiškiai pasakyta, kad amonio nitrato yra mažiau nei 80 proc., tai antidempingo muitas neturėtų būti taikomas.

Remiantis muitinės pateiktais duomenimis, 2018 m. jos laboratorija ištyrė 191 įvairių trąšų mėginį, iš kurių 34 taikytinas antidempingo muitas. 2019 m. muitinės laboratorijoje ištirti 56 įvairių trąšų mėginiai ir tik vienam jų pritaikytas antidempingo muitas. Šie duomenys atskleidžia, kad kilus nesusipratimams antidempingo muito taikymo srityje, importuotojai ėmė savo trąšas iš karto deklaruoti su šiuo muitu. Mokesčius įmonės susimokėjo ne dėl to, kad sutiko su tokia tvarka. Jos taip elgėsi tam, kad muitinė vėliau neatliktų patikrinimo ir perskaičiavusi muitus netaikytų delspinigių bei baudų. Sumokėjusios mokesčius įmonės neprarado teisės ginčyti tokį apskaičiavimą. Dėl šio ginčo net sumažėjo trąšų importas į šalį, o jų kaina gerokai išaugo.

Kreipimasis į ES Teismą – sveikintinas Mokestinių ginčų komisijos žingsnis

Kitas teisinis klausimas šioje situacijoje – neaiškus prekių klasifikavimas. Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumą Teismą (ESTT) su prašymu išaiškinti antidempingo reglamentą  – koks gi parametras norint taikyti antidempingo muitą iš tikrųjų turi būti vertinamas, amonio nitratas ar azotas? Šiuo metu skirtingos ginčo šalys vertina skirtingą parametrą, todėl ir neranda bendro sutarimo. ESTT išaiškinus reglamento nuostatas paaiškės ir prekių klasifikavimas, ir koks muito tarifas turi būti taikomas, taip pat tai suformuos naują praktiką Lietuvoje sprendžiant panašius atvejus ateityje.

Iš nusistovėjusios ESTT praktikos matyti, kad siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes.

Mokestinių ginčų komisija, turėdama teisminės institucijos statusą, turi teisę kreiptis į ES Teismą. Komisija pasielgė tinkamai tai padarydama dar ankstyvoje ginčo stadijoje. Sakyčiau, kad tai labai puikus komisijos žingsnis ir mūsų šalyje retas atvejis, kad valstybės institucija kreiptųsi į ES Teismą. Paprastai Lietuvoje sakoma, kad ES teisės aktai yra labai aiškūs ir mums nėra ko kreiptis į ESTT. Tačiau byloms pasiekus šį teismą, vėliau mes gauname tokius atsakymus, kurių ES teisės aktuose visgi nesugebėjome pamatyti. Šio ginčo kontekste ne vienas Seimo narys garsiai pasisakė apie tai, kad valstybės institucija neturėjo kreiptis į ES Teismą, nes tokiu būdu ji advokatauja privačiam verslui. Tačiau tai, kad ginčą nagrinėjanti institucija siekia nuodugniai išsiaiškinti visas aplinkybes, teisinėje sistemoje objektyvumo principo prasme yra sveikintinas veiksmas. Tai kur kas teisingiau nei aklai palaikyti kitos valstybės institucijos sprendimą.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap