Nuotolinis darbas, dar vadinamas darbui iš namų ar lanksčiu darbo modeliu, pastaraisiais metais įgijo precedento neturintį populiarumą. Ši darbo forma leidžia darbuotojams atlikti savo pareigas ne biure, o bet kurioje kitoje pasirinktoje vietoje: namuose, kavinėje ar net keliaujant. Vis dažniau matome, kad ne tik pavienės įmonės, bet ir tarptautinės korporacijos keičia požiūrį į darbo organizavimą, suteikdamos galimybę darbuotojams derinti asmeninius poreikius su profesiniais tikslais. Ar tai tik trumpalaikė mada, o gal nuotolinis darbas jau tapo neatsiejama ateities darbuotojų kasdienio gyvenimo dalimi?
Trumpa nuotolinio darbo istorija ir pokyčiai
Nuotolinio darbo idėja nėra visiškai nauja. Jeigu anksčiau žmonės dažniausiai dirbdavo savo amatininko dirbtuvėse, ūkiuose ar kitur, tai laikui bėgant, ypač po pramonės revoliucijos, darbas buvo sukoncentruotas gamyklose ir biuruose. Vis dėlto, devintojo dešimtmečio pabaigoje, su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, dalis įmonių pradėjo ieškoti būdų, kaip padidinti darbo efektyvumą ir sumažinti išlaidas. Tai lėmė pirmuosius realius nuotolinio darbo eksperimentus, kurie toliau plėtėsi, stiprėjant interneto ryšiui ir darbuotojų patirčiai naudojant kompiuterius.
Šiandien, kai beveik visuose pasaulio kampeliuose prieinama aukštos kokybės interneto prieiga, darbo organizavimas nebėra toks griežtai pririštas prie konkrečios geografinės vietos. Dėl to, nuotolinio darbo dėka, talentingas specialistas gali gyventi mažame Lietuvos miestelyje ir dirbti didelėje Amerikos technologijų milžinėje. Visos šios tendencijos patvirtina, jog nuotolinis darbas – tai ne tik modernus eksperimentas, bet ir nauja normalybė.
Privalumai dirbant nuotoliniu būdu
Lankstus grafikas ir laiko valdymas
Viena iš didžiausių nuotolinio darbo privalumų – tai galimybė lanksčiai planuoti savo laiką. Dirbant nuotoliniu būdu, nereikia kasdien keliauti į biurą, taigi sumažėja kelionėms skiriamas laikas. Šis lankstumas taip pat padeda labiau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Pavyzdžiui, tėvai gali lengviau planuoti darbą aplink vaikų mokyklinius grafikus ar kitus įsipareigojimus.
Sumažintos išlaidos ir ekonominė nauda
Dirbant nuotoliniu būdu, galima sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų, skiriamų transportui ar automobilių stovėjimui. Darbuotojai taip pat dažnai sutaupo maisto išlaidų, nes maitinasi namuose, o ne kavinėse ar restoranuose, kurių neretai tenka ieškoti biuro aplinkoje. Be to, darbdaviams tai gali būti naudinga, kadangi mažėja poreikis didelėms biuro patalpoms, įrangai ir komunalinėms išlaidoms – visa tai leidžia įmonei efektyviau investuoti turimus finansinius išteklius.
Didesnis produktyvumas ir motyvacija
Vis daugėja tyrimų, įrodančių, kad žmonės, dirbantys sau patogioje aplinkoje, būna produktyvesni. Mažiau biuro trukdžių, neblaškantis bendradarbių keliamas triukšmas ar nuolatinės pertraukos gali padėti sutelkti dėmesį į užduotis, todėl darbai atliekami greičiau ir kokybiškiau. Dar viena svarbi detalė – darbuotojams, kuriems svarbu pasitikėti savimi, nuotolinis darbas gali suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus.
Aplinkosaugos aspektas
Vienas iš labiausiai vertinamų nuotolinio darbo aspektų – jo teigiamas poveikis aplinkai. Mažiau kasdienių kelionių į ir iš darbo reiškia mažesnę oro taršą ir mažesnę automobilių spūsčių tikimybę. Šiandien vis aktualesnis tampa ekologiškas gyvenimo būdas, todėl net ir menkas vairavimo atsisakymas prisideda prie CO2 emisijų mažinimo.
Iššūkiai ir galimi trūkumai
Darbo ir asmeninio gyvenimo riba
Nors lankstumas ir laisvė dažnai įvardijami kaip svarbūs nuotolinio darbo privalumai, jie tuo pačiu gali tapti ir iššūkiu. Ne visiems žmonėms paprasta derinti darbą su šeimos gyvenimu vienoje erdvėje. Namų aplinka traukia asmeninėmis veiklomis, atsiranda pagunda per ilgai užsibūti užduotyse arba atvirkščiai – pernelyg lengva užsimiršti, skiriant dėmesį namų ruošos darbams ar pomėgiams, o ne profesinėms pareigoms. Tokiais atvejais gali nukentėti darbo kokybė arba sutrumpėti laikas poilsiui.
Bendravimas ir komandos ryšio stoka
Nuotoliniu būdu dirbantys žmonės dažnai teigia, kad jiems trūksta „gyvo“ bendravimo su kolegomis. Nors virtualūs susitikimai gali būti labai efektyvūs, jais ne visada pavyksta pakeisti realius pokalbius ar kūrybines diskusijas. Dėl šios priežasties kartais sunkiau išlaikyti stiprų komandinį ryšį, ypač jei komanda yra tarptautinė ir jos nariai gyvena skirtingose laiko juostose.
Technologinės problemos
Norint sėkmingai dirbti nuotoliniu būdu, būtina stabili ir greita interneto prieiga, kompiuteris ar nešiojamasis prietaisas, atitinkama programinė įranga. Vis dėlto, gedimai ar interneto trikdžiai gali sutrikdyti svarbius susitikimus ar vėluoti darbų atlikimą. Tai gali kelti nemažų nepatogumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, todėl būtina iš anksto pasirūpinti atsarginių priemonių planu, jeigu pagrindinės ryšio priemonės sušlubuoja.
Darbo vietos įrengimas
Darbas namuose reikalauja tinkamų darbo sąlygų. Jeigu biure viskas – nuo kompiuterio iki patogios kėdės – dažniausiai parūpinta darbdavio, namie tai tampa darbuotojo rūpesčiu. Kad būtų užtikrinamas ergonomiškas darbas, tenka investuoti į gerą kėdę, stalą bei kitą įrangą, o tai gali pareikalauti papildomų išlaidų. Be to, netinkamai pasirūpinus savo darbo aplinka, gali padidėti rizika patirti nugaros skausmus, regėjimo problemų ar kitų sveikatos sutrikimų.
Patarimai, kaip efektyviai dirbti nuotoliniu būdu
Nustatykite aiškią dienotvarkę
Nuotolinis darbas leidžia daugiau laisvės, tačiau būtina susikurti aiškią rutiną. Pavyzdžiui, galima nustatyti darbo pradžios ir pabaigos laiką, pietų pertraukas, trumpas poilsio minutes. Šie įpročiai padeda išlaikyti produktyvumą ir tvarką, kai nereikia važinėti į biurą.
Laikykitės darbinės disciplinos
Nors paskatos ryte ilgiau pamiegoti gali atrodyti viliojančios, reguliarus miego grafikas ir kelimosi laikas prisideda prie stabilios savijautos. Patariama susikurti „darbinį ritualą“: pasirūpinti tinkama apranga (nereikia kostiumo, bet pižama taip pat netinka), turėti nuolatinę darbo vietą, nes sėdėjimas ant sofos su nešiojamuoju kompiuteriu gali sumažinti produktyvumą.
Suderinkite laiko juostas
Ypač svarbu, jeigu jūsų kolegos dirba kitose šalyse. Susitarkite dėl vieningo „susitikimų lango“, kuris tiktų visiems komandos nariams, kad galėtumėte operatyviai komunikuoti, išsiaiškinti iškilusius klausimus ir priimti sprendimus. Tai ypač aktualu tarptautinėms komandoms, kur bendradarbiavimas grindžiamas bendromis užduotimis ir intensyvia komunikacija.
Naudokitės tinkamomis technologijomis
Nuotolinio darbo sėkmė nemažai priklauso nuo to, kokias priemones naudoja komanda. Vaizdo konferencijų platformos (pvz., „Zoom“, „Microsoft Teams“ ir pan.), projektų valdymo įrankiai („Trello“, „Asana“) ar tiesiog darbo pokalbių programos („Slack“) gali smarkiai pagerinti organizaciją ir informacijos pasiskirstymą. Taip pat svarbu pasirūpinti duomenų saugumu, naudojant patikimą debesijos talpyklą, saugius slaptažodžius ar dviejų veiksnių autentiškumą.
Skirkite laiką bendravimui
Geras mikroklimatas komandoje daro didelę įtaką darbo našumui. Todėl vertėtų reguliariai planuoti virtualius „kavos pertraukų“ susitikimus, dalintis įžvalgomis, aptarti kasdienius rūpesčius. Žmogiško ryšio palaikymas, net jei ir per atstumą, padeda jaustis labiau įsitraukus į bendrą komandos tikslą ir stiprina motyvaciją.
Psichologinis aspektas ir savijautos palaikymas
Nuotolinis darbas gali daryti įtaką psichologinei gerovei įvairiais aspektais. Viena vertus, žmonės jaučiasi laimingesni, kai jiems suteikiama daugiau laisvės ir atsakomybės organizuoti savo laiką. Kita vertus, nutolimas nuo komandos ir sumažėjęs fizinis bendravimas gali sukelti vienatvės jausmą, o kai kuriais atvejais net depresiją ar nerimo sutrikimus.
Siekiant to išvengti, rekomenduojama reguliariai bendrauti su kolegomis, draugais, šeimos nariais, stengtis išlaikyti socialinį aktyvumą už darbo ribų. Taip pat svarbu prisiminti, kad ir nuotolinis darbas turi tam tikras taisykles – nereikėtų dirbti iki vėlyvos nakties ar pamiršti, kada reikia padaryti pertrauką. Sveika gyvensena, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba padeda palaikyti gerą psichologinę būseną.
Kaip darbdaviai gali skatinti nuotolinį darbą
Darbdaviams, siekiantiems suteikti darbuotojams galimybę dirbti nuotoliniu būdu, svarbu sukurti tinkamą infrastruktūrą ir atmosferą. Tai apima:
- Aiškias gaires. Reikia paruošti darbų tvarką, kurioje būtų numatyti atsakomybės ir užduočių pasidalijimas, terminais grįstas laiko valdymas, komunikacijos kanalai.
- Technologinę pagalbą. Verta pasirūpinti, kad darbuotojai turėtų reikiamą įrangą, tinkamas programines priemones, taip pat, kad galėtų kreiptis į IT pagalbą iškilus techniniams klausimams.
- Paskatas ir mokymus. Gali būti naudingi specialūs mokymai, kurių metu darbuotojai mokomi efektyviai dirbti nuotoliniu būdu, valdyti laiką, susidoroti su stresu ir išvengti perdegimo sindromo. Darbdaviai gali siūlyti papildomų privalumų, pavyzdžiui, kompensuoti išlaidas už interneto ryšį arba padėti įsirengti ergonomišką darbo vietą.
- Supratingą vadovavimą. Vadovai turi rodyti pasitikėjimą savo darbuotojais, o ne sekti kiekvieną jų žingsnį. Toks požiūris skatina savarankiškumą ir padeda darbuotojams jaustis vertinamiems.
Ateities nuotolinio darbo perspektyvos
Akivaizdu, kad nuotolinis darbas Lietuvoje ir visame pasaulyje įsitvirtino kaip tvarus ir patrauklus modelis. Įmonės vis dažniau supranta, kad svarbiausia yra darbuotojo rezultatai, o ne jo buvimo vieta. Šis požiūris ne tik skatina inovacijas, bet ir plečia įmonių galimybes pritraukti talentingus specialistus, kurie dėl geografinių apribojimų iki šiol galėjo likti nepasiekiami.
Dėl sparčios technologijų plėtros galime tikėtis dar daugiau virtualių susitikimų ir inovatyvių sprendimų. Dirbtinis intelektas, papildyta realybė, virtualios darbo erdvės – visa tai jau pradeda formuoti naują nuotolinio darbo paradigmą. Tokių įrankių dėka, nuotolinė komanda gali bendrauti beveik taip, lyg būtų vienoje patalpoje, dalintis duomenimis realiu laiku, generuoti idėjas bendrose virtualiose lentose ar netgi organizuoti neformalius susitikimus metavisatose.
Prie visų šių pokyčių turėtų prisitaikyti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Suvokiant, kad tradicinis biuro modelis nėra vienintelė galimybė, žmogui atsiveria platus horizontas – jis gali derinti karjerą su gyvenamosios vietos pasirinkimu, daugiau keliauti ar kitaip praturtinti savo gyvenimą.
Išvados
Nuotolinis darbas – tai ne tik šiuolaikinė galimybė, bet ir vis labiau įsitvirtinanti praktika, sujungianti modernias technologijas, darbuotojų poreikį lankstesnei rutinai ir siekį optimizuoti išlaidas. Jis leidžia darbuotojams išvengti ilgų kelionių į darbą, suteikia laisvės planuoti dieną savo nuožiūra ir apsaugo nuo suvaržymų, kuriuos anksčiau kėlė biuro aplinka. Tačiau nauja darbo forma atneša ir iššūkių – reikia mokytis riboti savo laiką, investuoti į tinkamą darbo vietos įrengimą, užtikrinti stabilų bendravimą su kolegomis. Nepaisant to, dauguma apklausų ir tyrimų rodo, kad gerai organizuotas nuotolinis darbas gali būti toks pat efektyvus (ar net efektyvesnis) už tradicinę darbo biure formą.
Galutinis sprendimas, ar nuotolinis darbas tinka, ar netinka konkrečiam asmeniui ar organizacijai, priklauso nuo daugelio veiksnių: darbo pobūdžio, technologinės infrastruktūros, komandos kultūros ir darbuotojo įgūdžių savarankiškai planuoti bei valdyti laiką. Visgi, matant šiuolaikinių technologijų plėtrą ir naujas galimybes, akivaizdu, kad nuotolinio darbo modelis Lietuvoje turi visus šansus augti ir tobulėti. Tai jau nebe madingas „eksperimentas“, o realus darbo organizavimo variantas, atliepiantis šių dienų visuomenės poreikius ir siekiantis patenkinti tiek darbdavių, tiek darbuotojų lūkesčius.