2022-08-08

A. Anušauskas: reikia kalbėti apie Ukrainos rėmimą ginkluote

Reikia kalbėti apie Ukrainos rėmimą ginkluote, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, grįžęs iš vizito Jungtinėse Valstijose.

„Kalbėjome, žinoma, apie tai, ar reikėtų, pavyzdžiui, teikti Ukrainai paramą ginkluote. Vis dėlto aš manau, kad reikėtų. Nereikia kalbėti, kad užteks tik diplomatinių įrankių – visada norisi, bet savo veiksmus mes turime stiprinti“, – LRT penktadienio vakarą transliuotame interviu sakė ministras.

Jo teigimu, Jungtinės Valstijos „labai rimtai“ vertina situaciją Ukrainos pasienyje. Manoma, kad Rusijos sutelkti pajėgumai gali būti pakankami „riboto masto provokacijai“.

„Stilius yra pakankamai paprastas: užgrobti ką nors ir paversti tai derybų objektu, nuo kurio atsiremiant judam toliau, paliekant jau, kaip sakant, nuošalyje, pavyzdžiui, Krymo klausimą, Rytų Ukrainos klausimą ir taip toliau“, – svarstė ministras.

„Tokia grobikiška taktika, kurią rusai kažkodėl vadina diplomatija, aš manau, mūsų kaip tik turi būti atmesta“, – tvirtino jis.

A. Anušausko nuomone, Rusijos veiksmai turėtų būti stabdomi aktyvesniais Vakarų šalių veiksmais, didesniu Europos Sąjungos šalių įsitraukimu.

„Kalbėčiau, kad ir Vokietija turėtų atsižvelgti, kad bet koks nestabilumas Ukrainoje, Ukrainos nerėmimas karinėmis priemonėmis gali atsisukti prieš visą Europą“, – teigė jis.

Pasak A. Anušausko, Lietuva galėtų padidinti instruktorių skaičių Ukrainoje, tačiau „kalba turėtų eiti ir apie jų paramą ginkluote“. Vis dėlto jis akcentavo, jog Lietuva, norėdama teikti tokią paramą, turėtų gauti šalių, kurių ginkluotę būtų siekiama perduoti, sutikimą.

„Tai yra derybų klausimas, bet aš manau, reikia apie tai kalbėti“, – teigė A. Anušauskas.

Rusija penktadienį paskelbė sąrašą saugumo reikalavimų ir paragino Vašingtoną surengti skubias derybas dėl JAV ir NATO vaidmens apribojimo Rytų Europoje, įskaitant buvusias SSRS šalis.

Jungtinės Valstijos teigė, kad yra pasiruošusios kalbėtis, bet iškart pareiškė, kad nesutinka su daugeliu iš pasiūlymų, be to, pakartojo perspėjimą dėl „didžiulių pasekmių“ Rusijai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą.

A. Anušausko teigimu, Rusijos reikalavimas yra „pakankamai ultimatyvus“. Jis atkreipia dėmesį, kad keldamas sąlygas Kremlius pats nesirengia atsitraukti nuo savo veiksmų, kuriems nepritaria Vakarų šalys.

„Tos raudonos linijos brėžiamos tik iš vienos pusės. Mes galime nubrėžti ne mažiau riebias raudonas linijas, kurių Rusija neturėtų peržengti, bet ji nuolat peržengia jas“, – teigė ministras.

Vakarai kaltina Maskvą telkiant apie 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje ir rengiantis jos puolimui. Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.

Projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO. Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.

JAV ir Europos valstybės neužtrenkia durų, bet ne kartą leido suprasti, kad Kijevo narystė NATO kol kas nėra svarstoma.

Rusija taip pat teigia, kad Jungtinės Valstijos turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant Centrinės Azijos šalis, kurias Maskva laiko savo įtakos sfera.

Vašingtonas padeda apmokyti ukrainiečių kariuomenę ir įsipareigojo skirti 2,5 mlrd. JAV dolerių jos pajėgumų stiprinimui, Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Share via
Copy link
Powered by Social Snap