2021-05-12

Atidengtas antkapinis paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Šiandien, spalio 6 d., Antakalnio kapinių Valstybės vadovų panteone įvyko antkapinio paminklo, skirto Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotųjų pajėgų vadui, Lietuvos valstybės vadovui, kovojusiam su sovietų okupacija, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, atidengimo ceremonija.

Minint antrąsias Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metines buvo aukojamos šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje.

A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 metais rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje, tų pačių metų spalio 6 dieną jie palaidoti Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Seimas, siekdamas pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę, 2018-uosius buvo paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o 2018 m. lapkričio 20 d. jį pripažino su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. Seimas priimtoje deklaracijoje yra pažymėjęs, kad LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo pareigas atliko garbingai, o patekęs į okupanto nelaisvę nuo 1956 m. spalio 12 d. iki pat didvyriškos žūties 1957 m. lapkričio 29 d. liko ištikimas Lietuvos valstybei duotai priesaikai.

Renginyje dalyvavo ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, visas A. Ramanausko-Vanago gyvenimas, taip pat ir žūtis, tapo mums istorine Tėvynės meilės, pasiaukojimo už jos Laisvę pamoka: „Taip, tai labai skaudi pamoka, kainavusi Lietuvai dešimtis tūkstančius gyvybių. Bet ji mus išmokė, kad laisvę mylintys lietuviai yra stipresni už brutalią prievartą, kad jų nepalaužė išdavystės, kankinimai, žudymai, artimųjų palaikų išniekinimas. Šioje pamokoje sužinojome, kokios didelės reikėjo aukos, kokia didelė kaina yra sumokėta už tai, kad mes galėtume naudotis jos vaisiais – gyventi laisvėje ir taikoje.“

Prezidentas pabrėžė, kad nors budeliai, pakasę išniekintus Vanago palaikus nežinomame kape, tikėjosi amžiams palaidoti ir jo atminimą, – taip nenutiko. Priešingai, engėjų sumanymas pasitarnavo dar didesnei laisvės kovotojų šlovei – mes atradome ir garbingai palaidojome savo didvyrius, jų vardas dabar žinomas kiekvienam Lietuvos vaikui.

„Gali būti, kad kai kurių laisvės kovotojų palaikų galbūt niekada nerasime, bet mes nenustosime jų ieškoti, kaupti istorinių žinių apie jų gyvenimus, paaukotus vardan Lietuvos laisvės“, – teigė valstybės vadovas, pažymėjęs, kad paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui – tai paminklas ir visiems jo bendražygiams, kurie dar neatgulė garbinguose kapuose, nors jų auka visuomet liks mūsų atmintyje. O pats svarbiausias paminklas partizanams, Prezidento teigimu, tai gyvųjų tęsiami jų darbai ir laisva, klestinti, demokratiška Lietuvos valstybė.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė BNS sakė besidžiaugianti, kad Lietuva pastatydama paminklą jos tėčiui, įvertino jo auką ir tuo pačiu pagerbė visus laisvės kovotojus: „Paminklas yra atminimo ženklas – paminklą turi širdyje visą laiką, bet džiaugiuosi, kad Lietuva taip pat įvertino jo auką, pagerbė“.

Ji pridūrė, kad partizanų vado paminklas panašus į jį patį, gyrė skulptorių darbą.

Renginyje dalyvavęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis žurnalistams sakė, kad šio paminklo reikšmė didžiulė.

„Labai didelė reikšmė šio paminklo, nes pats asmuo buvo kovojančios Lietuvos vadas, o kovojanti Lietuva atmetė melą, neva ji pasidavė, buvo laiminga vergijoje – mes to prisiklausėm daug“, – sakė V. Landsbergis.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.

A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, kankintas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.

Paminklas kainavo beveik 59,3 tūkstančius eurų.

Seimo kanceliarijos nuotr.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap