2022-05-17

Artimiausi treji metai bus kritiniai Europos saugumui

Artimiausi treji metai bus kritiniai Lietuvos ir Europos saugumui, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Patarėjo teigimu, per šį laikotarpį svarbu padidinti gynybai skiriamą Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tačiau jis pabrėžė, jog sunkumų gali kilti apsirūpinant ginkluote, kurios dabar reikia visiems.

„Artimiausi metai, kalbant apie tris procentus, yra artimiausi dveji-treji metai. Tai yra ta perspektyva, kurią mes galime realiai susiplanuoti. Ir valstybės biudžetas, kai yra planuojamas, matoma ta trejų metų perspektyva ir po to jau modeliuojamas tam tikras ekonomikos augimas“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė patarėjas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį transliuotame interviu pranešė siūlysiantis kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3 proc. BVP.

Asignavimus gynybai Lietuva didina reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje.

„Šis laikotarpis bus absoliučiai kritinis Europos saugumui. Tai bus kritiniai metai Lietuvos saugumui. Aš net neturiu abejonių, kad į visus vadovėlius bus įrašyti 2022-ieji kaip tie metai ir tos datos, kur mūsų vaikai ir anūkai turės mokytis kaip kokius 1914-uosius ir kitus. Tai yra labai svarbūs metai ir čia mes turime daryti stipresnius sprendimus ateičiai“, – sakė K. Budrys.

Jis teigė, jog šie metai, kaip ir 1914-ieji, kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, į istoriją įeis kaip kritinė data, „kai pasaulis keitėsi“, pabrėždamas, jog nekalba apie galimą dar vieną pasaulinį karą.

K. Budrys taip pat akcentavo, jog gynybos biudžeto didinimas yra svarbus ne kaip formalus aukštesnės kartelės iškėlimas, tačiau svarbu įvertinti ir kaip juos „prasmingai, tikslingai panaudoti“.

Be to, pasak jo, gynybos biudžetus peržiūri ne vien Lietuva, todėl apribojimu gali tapti galimybė „prasmingai išleisti tuos pinigus“.

„Dabar, kai visi „sušoka“ į rinką su didžiuliais kapšais pinigų įsigyti panašių dalykų, (…) sandėliai bus iššluoti su visais šiais pinigais ir sustosime į ilgą eilę visi prie įsigijimo ir ne visada mums pavyks pasiekti viską, ką mes esame suplanavę“, – įspėjo prezidento patarėjas.

Vis dėlto jis teigė, jog Lietuvai padeda artimi ryšiai su sąjungininkėmis Vokietija ir Jungtinėmis Valstijomis, kas leidžia greičiau pasiekti politinės valios ar suderinimų reikalaujančius sprendimus.

Vyriausybė pavasarį siūlys Seimui dar 2022 metais padidinti gynybos finansavimą nuo kiek daugiau nei 2 proc. iki 2,5 proc. BVP, tam reikia krašto apsaugai skirti apie 250 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerija teigia, jog už papildomus asignavimus būtų įsigijami salvinės ugnies sistemos, koviniai dronai, prieštankinės sistemos, kita ginkluotė, amunicija, karių ekipuotė.

Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Share via
Copy link
Powered by Social Snap