2020-09-22

Brexit jau sausio 31-ąją: viskas ką reikia žinoti

 

Šių metų sausio 31-oji yra paskutinė Jungtinės Karalystės (JK) narystės Europos Sąjungoje (ES) diena. Pirmą kartą istorijoje bus pasinaudota Lisabonos sutarties 50 straipsniu ir Britanija nutrauks daugiau nei 46 metus trukusią narystę ES ir taps pirmąja istorijoje tai padariusia valstybe. Visgi aktualiausias klausimas, kas pasikeis po šio įvykio ir kas laukia lietuvių bei kitų ES piliečių, kurie gyvena ir dirba arba turi ryšių su Jungtine Karalyste.

Ar bus iš karto kažkokie matomi pokyčiai?

Matomų pokyčių nuo vasario 1 – osios neįvyks, nes yra nustatytas pereinamasis laikotarpis iki metų pabaigos t.y. gruodžio 31 – osios. Jo metu Jungtinė Karalystė formaliai nebus ES nare, tačiau joje vis dar galios ES teisė, ji bus prekybos sutarčių ir muitų sąjungos nare, toliau vyks laisvas asmenų judėjimas.

Kokius veiksmus reikės atlikti norint pasilikti gyventi Britanijoje?

ES piliečiai, kurie iki pereinamojo laikotarpio 2020 m. gruodžio 31-osios pabaigos nuolat ir teisėtai gyveno JK galės teikti prašymą ir gauti neterminuotą leidimą gyventi JK ir taip įgyti nuolatinio JK gyventojo statusą.

ES piliečiai, kurie į JK atvyks iki gruodžio 31 – osios, bet nebus išgyvenę šalyje 5 metus galės teikti prašymą dėl laikino leidimo gyventi ir išgyvenę penkis metus teikti prašymą dėl nuolatinio leidimo gyventi.

Šeimos nariai, kurie kartu gyvens arba prisijungs gyventi iki gruodžio 31 – osios galės teikti prašymą gauti laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi priklausomai nuo JK išgyvento laiko.

Artimiausi šeimos nariai (sutuoktiniai, partneriai, išlaikomi vaikai ir anūkai, išlaikomi tėvai ir seneliai) galės prisijungti prie ES piliečių ir po JK išstojimo, jeigu jų santykiai egzistavo 2020 m. gruodžio 31 d.

Prašymą dėl JK nuolatinio gyventojo statuso (“settled status“) suteikimo bus galima pateikti internetu.

Ką daryti tiems, kurie norės likti gyventi JK po pereinamojo laikotarpio pabaigos, bet nepateiks prašymo?

Numatomas malonės periodas („grace period“) – tai laikotarpis, skirtas pateikti dokumentus JK nuolatinio gyventojo statusui (“settled status“) įgyti, – 6 mėn. po pereinamojo laikotarpio pabaigos asmenims, kurie tuo metu gyvena JK, ir 3 mėn. tiems, kurie prisijungs vėliau kaip šeimos nariai.

Jei paraiška bus atmesta, ES piliečiai turės galimybę teikti paraišką dar kartą. Tai, kad paraiška atmesta, neturės pasekmių jų galimybėms likti JK iki malonės periodo („grace period“)  pabaigos.

Ką daryti ES piliečiams, kurie jau turi leidimą gyventi JK?

Svarbu: tie ES piliečiai, kurie jau turi neterminuotą leidimą gyventi JK, turės jį pasikeisti į naują JK nuolatinio gyventojo statusą (“settled status“) patvirtinantį dokumentą. Šis pakeitimas bus atliekamas nemokamai, prašymą reikės pateikti internetu.

Kokiomis teisėmis galės naudotis ES piliečiai JK?

ES piliečiai, turintys nuolatinio gyventojo statusą arba laikiną leidimą gyventi, galės ir toliau naudotis ES teise garantuojamomis ES piliečių teisėmis (pavyzdžiui, JK teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pensijomis, socialinėmis pašalpomis ir kt.)

Esu JK pilietis, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. Ar turiu ir toliau čia dirbti, kad išsaugočiau savo teises?

Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo toliau bus taikomi ES teisės aktai, reglamentuojantys laisvą darbuotojų judėjimą.

Esu JK pilietis. Gyvenu ir dirbu Lietuvoje kaip Lietuvos piliečio šeimos narys. Ar aš galiu likti gyventi ir dirbti Lietuvoje po „Brexito“?

Taip, galite. Lietuvos piliečio šeimos nariai, turintys JK pilietybę, po „Brexito“ galės likti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Iš Lietuvos piliečio šeimos narių, kurie gyvena Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, nereikalaujama turėti leidimą dirbti.

Vadovaujantis sutarties nuostatomis iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo toliau bus taikomi ES teisės aktai, reglamentuojantys laisvą darbuotojų judėjimą. Todėl galėsite likti gyventi ir dirbti Lietuvoje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iki „Brexito“.

Kas nutiks su mano Jungtinėje Karalystėje (JK) gaunama senatvės pensija, jei po JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) – „Brexito“ – grįšiu gyventi į Lietuvą?

Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (toliau – koordinavimo reglamentai). Vienas iš svarbiausių šių reglamentų principų yra socialinės apsaugos išmokų eksportas. Taigi jei asmuo JK iki „Brexito“ gaudavo senatvės pensiją ir po „Brexito“ grįžta gyventi į Lietuvą, JK paskirta pensija ir toliau jam bus mokama. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo, kurioje bus nustatyti nauji reikalavimai dėl išmokų mokėjimo.

Ar, skiriant pensiją Lietuvoje, bus atsižvelgta į stažą, įgytą dirbant JK prieš „Brexitą“ ir po jo?

Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Pereinamuoju laikotarpiu pensijos bus skiriamos vadovaujantis koordinavimo reglamentų nuostatomis, t. y. nustatant teisę į pensiją bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik pagal joje įgytą stažą.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad po „Brexito“ JK nebus taikomos koordinavimo reglamentuose nustatytos procedūros dėl stažo patvirtinimo ir keitimosi informacija, todėl patartina asmenims, kurie po „Brexito“ planuoja iš JK grįžti į Lietuvą, prieš išvažiuojant iš JK, kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių jų stažą, įgytą JK.

Klausimas dėl stažo, įgyto JK po „Brexito“, įskaitymo, skiriant pensijas Lietuvoje, bus sprendžiamas inicijuojant derybas dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

Kas nutiks su mano Lietuvoje gaunama senatvės pensija, jei po „Brexito“ grįšiu gyventi į JK?

Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Pensijos gavėjui persikėlus gyventi į JK, jam bus ir toliau mokama Lietuvoje paskirta pensija.

Esu JK pilietis, gyvenantis Lietuvoje ir darbo stažą įgijęs Lietuvoje. Ar po „Brexito“ galėsiu pretenduoti į lietuvišką pensiją?

Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti asmenys, atitinkantys nustatytus amžiaus ir socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus:

  • yra sulaukę nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
  • turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai gauti (minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų).
  • Taigi skiriant socialinio draudimo senatvės pensiją, į pilietybę neatsižvelgiama.
  • Nustatant teisę į pensiją, bus atsižvelgta į kitose ES valstybėse narėse, taip pat ir JK iki „Brexito“, įgytą stažą. Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Todėl, nustatant teisę į pensiją, bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik pagal joje įgytą stažą.
  • Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, siekiant apsaugoti įgytas socialinės apsaugos teises, bus parengtas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame bus numatyta, kad stažas, įgytas JK iki „Brexito“, bus įskaitomas nustatant teisę į pensiją koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka, t. y. ta tvarka, kuri galioja šiuo metu. Ar JK mokės Lietuvoje pensiją pagal JK įgytą stažą, priklausys nuo JK nacionalinių teisės aktų.

Esu Lietuvos pilietis. Daugiau nei 10 metų dirbau JK, dabar esu pensijoje ir gyvenu Lietuvoje. Ar mano JK valstybinė pensija po „Brexito“ nebus indeksuojama?

Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose nustatyta, kad jei pensijos gavėjas gyvena kitoje valstybėje narėje, jam paskirta pensija negali būti mažinama, taigi JK paskirta pensija bus indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir JK gyventojams. Dėl išmokų mokėjimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

Ar Lietuvos socialinės išmokos, kurių mokėjimas susijęs su gyvenamąja vieta, bus ir toliau mokamos JK po „Brexito“?

Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Vienas iš svarbiausių koordinavimo reglamentų principų yra socialinės apsaugos išmokų eksportas. Taigi jei asmuo iki JK išstojimo iš ES, gyvendamas JK, gaudavo socialinę išmoką iš Lietuvos (pvz., tikslinę kompensaciją), ji bus mokama ir po „Brexito“.

Ar, grįžęs (-usi) iš JK į Lietuvą, turiu teisę gauti kokias nors išmokas, kol rasiu darbą?

  • Dėl socialinės paramos skyrimo galima kreiptis į savivaldybės administracijos pagal gyvenamąją vietą socialinės paramos skyrių. Daugiau informacijos apie socialinę paramą Lietuvoje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams.
  • Asmenys, kurie yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali gauti nedarbo draudimo išmoką. Daugiau informacijos apie teisės į nedarbo draudimo išmoką nustatymą ir nedarbo draudimo išmokos mokėjimą – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismokos/nedarbo-socialinis-draudimas.
  • Nustatant teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus sumuojamas ir JK iki „Brexito“ įgytas nedarbo draudimo stažas. Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu. Priešingu atveju bus parengtas Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad, nustatant teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą nedarbo draudimo stažą koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.
  • Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, skiriant nedarbo draudimo išmoką, kitoje valstybėje narėje įgytas stažas sumuojamas tik tada, jei paskutinis draudimo laikotarpis buvo Lietuvoje. Pavyzdžiui, asmuo 5 metus dirbo JK, vėliau grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po 1 mėnesio neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant jo teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į Lietuvoje ir JK jo įgytą stažą.
  • Koordinavimo reglamentuose taip pat nustatyta išimtis iš minėtos taisyklės. Ši išimtis taikoma asmenims, kurie, prieš tapdami bedarbiais, trumpą laiką dirbo kitoje ES valstybėje ir išsaugojo savo gyvenamąją vietą, glaudų ryšį su Lietuva. Pavyzdžiui, asmuo dirbo ir gyveno Lietuvoje, vėliau 5 mėnesiams įsidarbino JK ir, pasibaigus darbo sutarčiai, grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant jo teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į JK ir Lietuvoje įgytą stažą, nesvarbu, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo JK.

Ką žinoti JK gyvenantiems lietuviams?

JK dirbantys ir socialinio draudimo įmokas ten mokantys lietuviai po „Brexit“ išsaugos savo garantijas į sveikatos paslaugas. Tačiau jie nebegalės naudotis JK kompetentingos įstaigos išduota Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Tad atvykdami į Lietuvą, jie turės pasirūpinti privačiu sveikatos draudimu.

Ką žinoti JK studijuojantiems studentams iš Lietuvos?

Pereinamuoju laikotarpiu JK aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai Lietuvoje būtų apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Tai galiotų tik tiems, kurie studijas pradėjo iki „Brexit“. Jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu galiotų iki 2023 metų rugpjūčio 31 d. Įstoję 2019 metais po „Brexit“ šios garantijos negautų.

Ką žinoti iš JK planuojantiems grįžti į Lietuvą?

Iš JK į Lietuvą gyventi grįžę Lietuvos piliečiai turės deklaruoti gyvenamąją vietą, vėl tapti  nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ir dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Tai reiškia, kad jie privalės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba, jei priklausys įstatymu nustatytai socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, jie bus draudžiami valstybės lėšomis.

Ką žinoti Lietuvoje gyvenantiems britams?

Britams, kurie gyvena Lietuvoje su ES piliečių pažymomis ir jau yra įgiję teisę į Lietuvos privalomąjį sveikatos draudimą, bus sudarytos galimybės toliau dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Siekiama, kad jie neliktų be socialinės apsaugos. Tai reiškia, kad jei britas dirba ir socialinio draudimo įmokas moka Lietuvoje, jo teisė į sveikatos priežiūrą nesikeis. Jis ir toliau bus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ir naudosis visomis jo teikiamomis garantijomis.

Jei turite papildomų klausimų galite rašyti mums el. paštu info@ltdiena.lt arba susiekti kontaktuose nurodyta pagalbos forma https://ltdiena.lt/?page_id=81.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap