2021-09-20

D. Kepenis: nesu prieš skiepus, aš prieš prievartą ir privalomumą

Visuomenėje skiepų priešininku ir skeptiku vadinamas parlamentaras Dainius Kepenis sutiko papasakoti, ką mano apie nuolat klijuojamas etiketes bei ,,kaktomušą“ su tame pačiame komitete dirbančiu kolega Tomu Vytautu Raskevičiumi. Taip pat politikas prasitaria, jog šiandien kalbant apie skiepų paso idėją, daugelis pamiršta prieš kelis metus siūlytą kitą dokumentą – sveikatos pasą – kurio įgyvendinimui tuo metu pritrūko palaikymo.

Baigėsi pirmasis Seimo pavasario sesijos darbų mėnuo. Ar pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų, pasiekti norimą rezultatą?

Mano uždavinys buvo įgyvendinti savo tikslus. Seimas manau atliko juos, o aš bandžiau parlamentinės kontrolės būdu sužinoti kaip ši Vyriausybė rengiasi vykdyti Seimo nutarimą dėl sveikatos tausojimo užtikrinimo politikos gairių, kurias priėmėme praeitoje kadencijoje ir prieš metus priimtą rezoliuciją dėl gyventojų imuniteto stiprinimo. Padariau viską, ką galėjau: ir klausimas uždavinėjau, ir pasiūlymus teikiau, ir konferencijas rengiau, ir stebėjau situaciją, kas Lietuvos miestuose bei kaimuose vyksta.

Esu labai nusivylęs, kad Seimo dauguma ir Vyriausybė skyrė dėmesį tik vienai gyventojų grupei, tiems gyventojams, kurie niekada savo sveikata nesirūpino, o  mano tikslas buvo pakviesti tautą pasirūpinti savo sveikata ir įrodyti, ką mes tuo būtume pasiekę. Mes būtume gerokai sutaupę, mano manymu, kokių porą milijardų eurų, nes būtume apšvietę visuomenę, ką reiškia rūpintis savo sveikata, judant, grūdinantis, sveikai maitinantis, gyvenant darnų dvasinį gyvenimą. Sporto klubų atstovai paliudijo, jog tūkstančiai žmonių, kurie lanko sporto klubus metų bėgyje neturėjo jokių sveikatos problemų arba persirgo lengvai. Paprastai tariant, aš dirbau tam, kad visuomenė būtų sveika, kuo daugiau žmonių gyventų sveikai. Deja, tai rūpi tik man, mano frakcijoms kolegoms ir dar keliems kitiems Seimo nariams. Kitiems tai nėra įdomu ir jie visą dėmesį skyrė tam, kad kuo daugiau į Lietuvą atvežtų skiepų, testų, kaukių ir kuo daugiau spirito rankoms plauti. Tą visi puikiai matome, kadangi visa tai yra pinigais paskaičiuota.

Pabandykite man surasti, kokią mokslo akademiją ar mokslo tarybą, ar mokslininkų sąjungą, kiek jie laiko kalbėjo, kiek organizavo konferencijų, kad pasakytų: žmonės, jūs dalį problemų galite patys įveikti! To nebuvo. Žinoma, aš pripažįstu, kad ne viską padariau, ką galėjau, man pritrūko galbūt energijos, jėgų ir, deja, ši dalis buvo apleista. Tie žmonės, kurie manęs paklausė, jie šiuo metu yra laimingi, jiems net nereikia skiepytis.

Jūs esate visuomenėje vadinamas skiepų priešininku, tačiau nepasisakote atvirai, jog esate prieš vakcinas. Dažnai teigiate, jog trūksta mokslinių tyrimų ir bandymų. Taigi, kaip yra iš tiesų?

COVID-19 skiepų atveju mes vadovaujamės kažkokiais moksliniais tyrimais, kur kažkur, kažkas padaryta. Nei vienas mokslininkas nebuvo į Lietuvą pakviestas, kad konferencijoje turėtų galimybę atsakyti į klausimus. Mes tik girdėjome, skaitėme. Aš tris sykius per pastaruosius metus skambinau Mokslų akademijos prezidentui, Mokslo tarybos pirmininkui ir Mokslininkų sąjungos prezidentui. Raginau surengti konferencijas, pasikviesti pasaulio šviesuolius ir tegul jie mums pasako, kas yra kas. Tokiu atveju mes žymiai drąsiau žinotume, gal tikrai tie skiepai yra reikalingi. Man keista, kodėl mes Lietuvoje nediskutuojame.

Niekas negali pasakyti, kad aš kada nors pasisakiau prieš skiepus. Bet Lietuvos mokslininkai, kurios cituoja žiniasklaida – Laiškonis, Usonis, Ambrazaitis, Žvirblienė, šie visi gydytojai yra imunologai ar artimi imunologijai. Jie visi yra skiepų specialistai, tai yra įgyto imuniteto specialistai. Bet niekas nepasisako apie natūralų imunitetą, įgimtą imunitetą. Mano nuomone, jis yra kelis kartus svarbesnis ne tik nuo koronaviruso infekcijos, bet ir kitų ligų.

Aš manau, kad mokslas daug ko nepadarė, kad žinotumėme tikrą tiesą. Ir mes netapome lyderiais, kur galėjome būti su Vydūno vėliava už sveiką gyvenimą, bet pastebiu, kad vis dažniau tampame skiepų ir testavimų lyderiais. Tai kodėl taip yra, kodėl mes išduodame savo šviesuolius? Aš nesu joks skiepų priešas, aš esu už sveikatos kūrybą. Dėl to, raginu žmones susikurti savo sveikatą, ir raginu valdžią, kad skatintų tai. Kaip pavyzdį galiu pateikti tokią idėją: šiais metais nebuvai pas daktarą – gauni 50 eurų, du metus nebuvai gauni 100 eurų, tris metus nebuvai – gauni 150 eurų. Mes visi turime ligonių kasose po 1.5 tūkstančio eurų. Taigi, dalį šių pinigų būtų galima išmokėti žmonėms, kurie nesilanko pas daktarus. Aš per dvidešimt metų buvau pas daktarą vieną ar du kartus tik, tuo metu Lietuvos vidurkis yra maždaug 8-10 kartų per metus. Sveikų žmonių, kurie nesilanko pas daktarus niekas neskatina, tuo metu ligonius visi skatina. Tie veikėjai, kurie dabar užsispyrę, kad į Lietuvą vežtų skiepus, prieš dvidešimt metų vežė visokius vaistus ir darė eksperimentus.

Šiuo metu dirbate Seimo žmogaus teisių komitete. Neretai tenka matyti jūsų ,,kaktomušą“ su šio komiteto pirmininku, Laisvės partijos atstovu Tomu Vytautu Raskevičiumi. Kodėl taip nesutariate?

Ar aš galiu ramiai žiūrėti į tai, kad iš mano anūkų atima močiutę, senelį, mamytę. Ar negali būt baisiau. Bet nepaisant to. aš pagyriau Tomą Vytautą Raskevičių, aš matau jame jauną, perspektyvų politiką, kuris labai gražiai pirminkauja Žmogaus teisių komitetui, nors tikrai sulaukiu įvairių reakcijų. Jis tikrai puikiai tvarkosi su savo darbu. Jis tvarkingai organizuoja komiteto darbą, gerai paruošia medžiagą, aš tą ir pasakiau. Ir tikrai nieko blogo nesu sakęs nei apie jį, nei apie jo bendruomenę (red. past. LGBT), bet kai aš pasakau savo nuomonę, kad nesutinku, kad vaikas nebeturės močiutės ir senelio, aš nesutinku ir nenorėčiau, kad taip būtų, kad mano vaikai turėjo močiutę, o anūkai jau nebeturės.  Jis (red. past. Tomas Vytautas) buvo pasiūlęs idėją, kad būtų bendri tualetai Seime ir aš tikrai būčiau palaikęs tokį pasiūlymą, dėl to, kad priešais mano kabinetą yra moterų tualetas, o vyrų tualetas yra labai toli. Mes turime gyventi realiai, aš tikrai neturiu nieko prieš, bet čia pusiau juokai, pusiau realiai.

Seimas ypatingos skubos tvarka įteisino privalomą testavimą tam tikroms asmenų grupėms. Jūs pats pasisakėte ir balsavote prieš tokį pasiūlymą. Tikrai manote, kad sekančiu žingsniu gali tapti ir toks pasiūlymas privesti prie priverstinio skiepijimo?

Toks testavimas yra priverstinis. Nesitestuoji, eisi lauk iš darbo, tai kas čia ne prievarta yra? Nėra paliekama galimybės rinktis. Prezidentas pasirašydamas tokias įstatymo pataisas, prarado daug žmonių meilės, šitaip negalima elgtis, jis čia labai daug pralaimėjo, bet supras tai ne dabar, o ateityje. Prezidentas tikrai galėjo rasti kompromisą, svarstyti, tartis su mokslu. Kas nori tas testuojasi, bet kas gerai jaučiasi, kam tos ligos ieškoti? Mano manymu ir pačiose testuose nėra patikimumo, nes matom nemažai pavyzdžių – šiandien pliusas, o rytoj jau minusas.

Socialiniuose tinkluose minite, jog visi žmonės, kurie yra verčiami skiepytis kreiptųsį į jus, kaip žmogaus teisių komiteto vicepirmininką. Kaip jūs žadate padėti? 

Kreipėsi žmonių labai daug ir mes įdėjome patarimą, kaip tokioje situacijoje reikėtų teisiškai gintis. Taip pat aš radau teisininką, kuris žmonėms turėtų padėti. Tikrai yra daugybė kontraindikacijų, dėl kurių tu gali atsisakyti skiepytis, nes tai yra leidžiama pagal įstatymą. Žinoma, tikėtis visiškos pagalbos sunkoka.

Europoje kelią skinasi skiepų paso idėja. Europos Sąjungos institucijos informuoja, kad jau vasarą tokia idėja taps realybe. Tačiau jūs manote, jog šis dokumentas paskiepytiems ar persirgusiems asmenims sukurs tam tikras privilegijas prieš kitus asmenis?

Mano manymu, tai yra didžiausias Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Tai yra pasikėsinimas į žmogaus garbę ir orumą. Jei tu nedalyvauji  jų testavimo ar skiepijimosi žaidimuose, tai mes tavęs jau nebeleisim visur. Net į teatrą ar barą nebenueisi. Aš prieš du metus, kada ruošiau sveikatos tausojimo ir stiprinimo gairių nutarimą, įrašiau kitokį – sveikatos pasą. Tas pasas būtų pagrindas gauti valstybės paramą. Kaip minėjau, jei metus, du ir daugiau nesilankai pas daktarą – gauni po 50 eurų per metus.

Su tokiu dokumentu eitum į sporto klubą pigiau, būtų galima atostogų gauti papildomą dieną, nes kolegos serga po savaitę, o aš nesergu. Yra daugybė variantų, kaip galima žmogų paskatinti, remiantis sveikatos pasu. Mano idėja paso buvo tokia, jog jei aš rūpinuosi savo sveikata, tai tegul valstybė rūpinasi. manimi Visgi, šis pasiūlymas buvo atmestas. O skiepų pasą, kuo greičiau nori įteisinti. Bet, aš turiu abejonių, nes kas gali garantuoti, kad net ir paskiepyti žmonės neplatins viruso? Šiandien matome atvejų, kai paskiepyti medikai suserga koronavirusu. Ateitis parodys, kaip bus priimtos ir kokio reikalingumo tokios idėjos.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap