2022-05-12

Dėl karo Ukrainoje Lietuva įveda nepaprastąją padėtį, kreipiasi į NATO dėl 4 straipsnio

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įveda nepaprastąją padėtį Lietuvoje, šalies pareigūnai pradės konsultacijas NATO dėl grėsmės saugumui.

Po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio G. Nausėda pranešė, kad sprendimą dėl nepaprastosios padėties patvirtins Seimas neeilinėje sesijoje.

„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas savo neeilinėje sesijoje patvirtins. Mes, įvertinę susiklosčiusias aplinkybes, turime imtis teisinių priemonių savo išoriniam saugumui sustiprinti“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Taip pat taryba nusprendė, kad „Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties ketvirtojo straipsnio aktyvavimo“, nurodė šalies vadovas.

Šis straipsnis numato, kad Aljanso šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Pasak G. Nausėdos, siūlymą aktyvuoti straipsnį teikia ir kitos regiono šalys.

Piliečiams ribojimų nebus

Bendroje spaudos konferencijoje dalyvavę visi trys šalies vadovai neatskleidė konkrečių būsimos nepaprastosios dalies sąlygų, tačiau nurodė, kad režimu nebus įvedami apribojimai Lietuvos gyventojams.

G. Nausėda sakė, kad nepaprastoji padėtis įvedama siekiant užtikrinti Lietuvos išorinį saugumą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, jog šiuo metu numatyti apribojimų Lietuvos piliečiams nėra reikalo.

„Ką reikia numatyti, tai sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms reaguoti į kažkokias susiklosčiusias situacijas infrastruktūros ar kibernetinio saugumo srityse, tam naudoti valstybės rezervą ir turėti daugiau lankstumo šitus klausimus spręsti“, – sakė ministrė pirmininkė.

Prezidentas po VGT posėdžio dėkojo premjerei ir Seimo pirmininkei už sklandų bendradarbiavimą bei ragino visuomenę susitelkti.

„Esu dėkingas tiek premjerei Ingridai Šimonytei, tiek Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen už labai efektyvų, sklandų bendradarbiavimą Valstybės gynimo tarybos rėmuose, ir turbūt šiandien mes galime sau pasakyti labai aiškiai – galbūt Lietuvoje kartais kyla daug priešpriešų, yra skirtingų nuomonių, bet šiandien gyvename tokiomis aplinkybėmis, kad privalome būti susitelkę, orūs, gerbti vienas kitą“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Ir aš tikrai neabejoju, kad mūsų tauta yra pakankamai stipri tą padaryti ir mes visi vieningai išspręsime visus iššūkius, kurie mums dabar yra iškilę“, – pridūrė jis.

Šalies vadovai taip pat žadėjo tęsti dvišalę paramą Ukrainai ir telkti tarptautinę pagalbą Kijevui.

„Dėsime visas pastangas, kad padėtume savo broliams, savo sesėms Ukrainoje“, – sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Kurį laiką telkęs dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.

Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistų šalies rytuose nepriklausomybę

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap