2021-12-03

Diskriminacija įsidarbinant: kandidatė buvo priversta kalbėti angliškai

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė įspėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus, diskriminavusius įsidarbinti norėjusią kandidatę dėl konkursui pasirinktos kalbos.

Konkurso į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (Komitetą) sąlygose, patvirtintose Vyriausybės, numatyta, kad kandidatas B2 lygiu privalo mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą. Vertinimo komisija, siekdama patikrinti užsienio kalbos žinias, nutarė, kad kandidatas į vieną iš 5 konkurso klausimų atsakys būtent užsienio kalba. Kandidatė, išreiškusi norą atsakyti vokiškai, atrankos pokalbio metu buvo priversta kalbėti angliškai. Tai, anot pareiškėjos, galėjo turėti įtakos galutiniam jos įvertinimui – į Komitetą ji nebuvo atrinkta.

Kandidatė pateikė skundą lygių galimybių kontrolierei. Po tyrimo A. Skardžiuvienė nustatė, kad vertinimo komisijos pirmininkė, atstovaujanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nesudarė sąlygų pareiškėjai atsakyti į klausimą jos pasirinkta kalba. Tokias sąlygas turėjo tie, kurie rinkosi atsakinėti angliškai.

Ministerijos atstovai teigia, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos galutiniam kandidatės vertinimui. Visi komisijos nariai kandidatus vertina individualiai skirdami balus, iš kurių vėliau išvedamas vidurkis. Ministerijos atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad kandidatės gyvenimo aprašyme buvo nurodyta, kad jos anglų kalbos žinios yra tokios pat kaip vokiečių, o atrankos pokalbio metu ji garsiai neišreiškė noro atsakinėti vokiškai.

Pagal atrankos reikalavimus, kandidatas privalo pateikti dokumentą, įrodantį užsienio kalbos mokėjimą. Pareiškėja pateikė dokumentą, įrodantį, kad vokiečių kalbą ji moka B2 lygiu. Savo gyvenimo aprašymą ji pateikė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Pasak jos, vokiečių kalbą ji pasirinko norėdama pabrėžti, kad ši kalba Europoje tampa vis reikšmingesnė.

Kontrolierė, susipažinusi su pareiškėjos atrankos pokalbio išklotine, išsiaiškino, kad komisijos pirmininkė žinojo apie pareiškėjos norą į klausimą atsakyti vokiškai. Angliškai pretendentei atsakinėti teko dėl to, kad vertinimo komisija neturėjo kompetencijos patikrinti vokiečių kalba reiškiamų minčių taisyklingumo ir sklandumo.

A. Skardžiuvienė pažymi, kad vien užsienio kalbos supratimo ir kalbėjimo lygio nurodymas gyvenimo aprašyme nėra užsienio kalbos mokėjimo pagrindimas. Pareiškėja nebuvo įspėta apie tai, kad į vieną iš penkių klausimų privalės atsakyti ne ta kalba, kuria ketino.

„Atrankos sąlygos labai aiškios: kandidatas į Komiteto narius privalo gerai mokėti vieną iš trijų – anglų, prancūzų arba vokiečių – kalbų. 

Tai, kad vertinimo komisijos nariai nėra kompetentingi įvertinti gebėjimų kalbėti kitaip nei angliškai, nėra kandidato problema. Į faktą, jog pretendentai pokalbiui gali rinktis vieną iš trijų kalbų, reikėjo atsižvelgti dar prieš sudarant komisiją“, – sako lygių galimybių kontrolierė. Jos teigimu, sąlygų kandidatui kalbėti ta kalba, kuria jis (ji) pasirinko, nesudarymas gali pakenkti jo (jos) rezultatui – atsakymai gali būti suformuluoti ne taip išsamiai ir tiksliai, kaip galėtų.

Lygių galimybių įstatymas numato darbdavio pareigą darbuotojo atrankos metu visiems kandidatams sudaryti vienodas vertinimo sąlygas nepaisant jų lyties, amžiaus, kalbos ir kitų asmens tapatybės bruožų.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap