2020-10-29

Ekonomistai: 2021 metų biudžeto projektas teikia ir galimybių, ir rizikų

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai.

„Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd. eurų negrąžintinos paramos, vis tiek biudžeto deficitas viršys 4 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad įvairioms sritims planuojama išleisti labai daug pinigų, nors žiūrint į dabartines užimtumo ir vartojimo tendencijas, kurios jau sugrįžo į prieškrizinį lygį, tokio plataus masto ekonomikos skatinimo nereikėtų“, – BNS sakė „Swedbank“  ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, tokį didelį planuojamą deficitą lemia tai, kad ES duoda daug pinigų, kuriuos reikia kuo greičiau įdarbinti, be to, valstybė gali skolintis labai pigiai, nes fiskalinės drausmės taisyklės ES yra suspenduotos ir nėra poreikio subalansuoti valstybės finansus.

„Esant tokioms aplinkybėms, biudžeto tikslas turėtų būti vienintelis – transformuoti ekonomiką, paversti ją žalesne, mažiau teršiančia aplinką, labiau ją skaitmenizuoti ir suteikti daugiau finansų žmogiškųjų išteklių ugdymui, lavinimui ir kompetencijoms. Jeigu mes į šį biudžetą žiūrėsime kaip ir priemonę paskatinti vartojimą, jis taps nesėkme, nes pinigai bus išleisti, o ateities augimo potencialaus nesukurtas“, – aiškino N. Mačiulis.

„Kol kas negaliu atsakyti į klausimą, ar lėšos bus skiriamos ekonomikos skatinimui, ar ekonomikos transformavimui“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ ekonomisto teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio pagrindinė 2021 metų biudžeto ašis yra 6 mlrd. eurų DNR ekonomikos planas, kuris turėtų leisti bent jau pradėti ekonomikos transformavimą, tačiau daug kas priklausys nuo jų panaudojimo. 

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad tikėjosi mažesnio 2021 metų valdžios sektoriaus deficito, kuris dabar realiai gali būti dar didesnis.

„Pavyzdžiui „Sodra“ kitąmet planuoja nedidelį perteklių, tačiau, mano vertinimu, tai sunkiai įgyvendinamas tikslas. „Sodra“ tikisi, kad kitų metų pajamos, palyginti su laukiamomis šiemet, augs 8 proc., mano skaičiavimais, augimas bus 4-5 proc. ir „Sodra“ turės kelių šimtų milijonų eurų deficitą“, – BNS aiškino Ž. Mauricas.

Jo teigimu, abejonių kelia ir planai jau kitąmet investuoti dideles lėšas pagal DNR ekonomikos planą, nes Lietuvos ekonominė padėtis ir taip gerėja.

„Skubos darbą velnias renka ir toks skubos Lietuvai tikrai nelabai reikia, nes mūsų ekonomika pati stojasi ant kojų. Todėl ir investicijų reikia ne ekonomikos skatinimui, o jos transformacijai į aukštesnį lygį. Skubėdami investuoti lėšas mes galime tam tikrose srityse išpūsti burbulus, bet sukurti mažai pridėtinės vertės ateičiai“, – aiškino „Luminor“ ekonomistas.

Jis taip pat pabrėžė, kad 2021 metais planuojamas 5 proc. deficitas gali būti didesnis už ES vidurkį ir, nepaisant gerų ekonomikos rezultatų, šalis gali sulaukti neigiamo rinkų dėmesio. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat pažymėjo, kad kitų metų prognozuojamas 5 proc. BVP deficitas yra gana didelis, palyginus su tuo, kokius biudžetus yra patvirtinusios kitų euro zonos valstybių vyriausybės. Anot jo, Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja, kad euro zonos valstybių biudžeto deficitas kitais metais bus 5 proc. BVP, arba toks pat, kaip ir planuojama Lietuvoje. 

„Tačiau Lietuvos ekonomika šiemet smuks mažiausiai euro zonoje ir bene greičiausiai sugrįš į lygį, buvusį prieš pandemiją, todėl pakankamai keista matyti tokį pat, kaip ir daugelyje kitų valstybių, biudžeto deficitą. Beje, Latvijoje kitąmet planuojamas 3,9 proc., Estijoje – 6,9 proc. BVP biudžeto deficitas, tad mes atsidurtume per vidurį pagal būsimą deficitą, nors bent pirmąją krizės bangą išgyvenome gerokai lengviau“, – komentare žiniasklaidai sakė T. Povilauskas.

N. Mačiulis pažymėjo, kad ir 2022 ir 2023 metų biudžetų gairėse nėra planuojama panaikinti viešųjų finansų deficito – jis turėtų sudaryti atitinkamai 2,7 proc. ir 1,6 proc. BVP. 

„Jei koronaviruso plitimą ir jo pasekmes pavyktų suvaldyti gana greitai, tokio didelio biudžeto deficito vidutiniu laikotarpiu tikrai nereikėtų, nes grėstų ekonomikos perkaitimas, didesnė skola ir didesnė infliacija“, – sakė N. Mačiulis. 

Pasak Ž. Maurico, 2022 metais gali būti sudėtingesni nei 2021-ieji, nes Europos Komisija pradės daugiau dėmesio skirti fiskalinei drausmei, o ekonomikos skatinimo priemonės bus mažinamos arba atšaukiamos.

„Tikėtina, kad Lietuvai 2022 metais teks susiveržti diržus, ką tikriausiai turės daryti daugelis ES šalių, todėl šiems metams galbūt reikėtų pasilikti daugiau finansinių rezervų. (…) Manau, 2022 metais planuojamas 2,7 proc. deficitas sumažins mūsų galimybes absorbuoti ateities šokus, taip pat galime prarasti ir vieną iš savo konkurencinių pranašumų – vieną mažiausių skolų ES“, – teigė Ž. Mauricas. 

Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas tvirtino, kad 2021 metų biudžete daugiausiai nerimo kelia pajamų dalis.

„Šiuo metu turbūt sunku atsakyti, kokį mes turėsime PVM surinkimą, kaip seksis rinkti akcizus, kokias turėsime gyventojų pajamų mokesčio pajamas, nes didėjant nedarbui jų augimo tikėtis turbūt sunku. Daug kas priklausys nuo to, kaip mums pavyks išgyventi žiemą, kokia bus pandemijos situacija“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Jis pabrėžė, kad nauju iššūkiu taps ir valstybės skolos valdymas.

„Tai bus naujas iššūkis naujai Vyriausybei, nes mes turėsime išlikti labai patrauklūs skolintojams, kad nesusidurtume su pinigų tiekimo problemomis“, – sakė analitikas.

Tuo metu kitąmet numatytas minimalios mėnesio algos (MMA) ir vidutinės senatvės pensijos didėjimas, anot N. Mačiulio, atitinka valstybės finansines galimybes.

„Čia tikriausiai nėra nukrypta nuo fiskalinės drausmės ir valstybės galimybių. Prieš kelis metus buvo sutarta, kad minimalus atlyginimas priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio, todėl MMA didėjimas 6 proc. yra labai tikėtinas, čia nėra jokio politikavimo. Lygiai tą patį galima pasakyti apie senatvės pensijas – jos turėtų didėti apie 7,5 proc., lygiai tiek pat, kiek kitais metais turėtų augti „Sodros“ pajamos dėl didėjančios užimtumo ir vidutinio darbo užmokesčio“, – sakė ekonomistas.

Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Tokie skaičiai numatyti Finansų ministerijos parengtame 2021 metų biudžeto projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Dabar biudžeto projektas bus teikiamas svarstyti Seimui

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap