2020-10-29

Europos jaunųjų lyderių ekonomikos forume Lietuvą atstovavo Lukas Paškevičius

Rugsėjo pradžioje, kaip ir kasmet, Lenkijos Respublikoje įvyko jubiliejinis ,,XV Europos jaunųjų lyderių ekonomikos forumas“, dar žinomas, kaip jaunimo Davosas ar Krynica, kuriuose vyksta pagrindiniai pasaulio ekonomikos forumai. Tris dienas trukusiame virtualiame suvažiavime jaunimo lyderiai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, verslo atstovai bei politikai (tarp kurių ir Lenkijos Prezidentas) diskutavo apie šių dienų COVID-19 iššūkius ne tik ekonomikai, bet ir socialiniam žmonių gyvenimui, bandė atsakyti į klausimus, ko galima tikėtis artėjantį dešimtmetį ir kaip sustiprinti solidarumą tarp valstybių.

Šiais metais Lietuvos jaunimą forume atstovavo tik trys delegatai, o tarp jų buvo ir Elektrėnų savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narys Lukas Paškevičius.

Vis dar iki pat šių dienų, praėjus dviem savaitėm, neatsidžiaugiu man suteikta galimybe šiais metais atstovauti mūsų šalį, o tuo pačiu ir reprezentuoti Elektrėnų savivaldybę tokio aukšto lygio jaunimo lyderių suvažiavime. Ir nors mano ekonominių žinių bagažo kaupimas pasibaigė universiteto pirmąjį pusmetį, visuomet supratau, kad už rodiklių apie kuriuos kalba TV ekranuose ar spaudoje ekonomistai, verslo atstovai ar politikai, ,,slepiasi“ žmonės. Tai paminėjau ir savo motyvaciniame laiške organizatoriams, kuriems bandžiau įrodyti, kad ekonomika yra ne apie skaičius, o pirmiausia kiekvieną iš mūsų. Tokią žinutę siunčiau ir forumo metu. Pirmąją suvažiavimo dieną, kaip ir visuomet, neapsieita be ilgų kalbų, tačiau nustebino tai, jog jų turinys buvo kiek kitoks nei iš anksčiau dalyvautų tarptautinių renginių. Garbės svečiai kalbėjo ne lozungais ar gražiomis temomis apie ateitį ir jaunimą, kaip populiaru jau bene dešimtmetį, tačiau iškart sveikino, o vėliau nieko nelaukdami pasakė tai, apie ką dažnai politikai nekalba. Jie dėstė ne pačius maloniausius skaičius, bandė išaiškinti, kad šiuo metu esame atsidūrę ir gyvename sudėtingoje situacijoje, dėl ko valstybėms jau dabar trūksta finansų, o tai pareikalaus padidinti mokesčius ar skolintis iš įvairių fondų, kas neabejotinai uždės nemažą naštą ne dabartiniams piliečiams, o ateinančiai jaunimo kartai.

Antrąją forumo dieną turėjome galimybę susitikti su savo sričių profesionalais. Mokėmės diplomatijos pagrindų, kalbėjome apie dezinformacijos iššūkius šiandieninėje visuomenėje, galimybes sustabdyti tokių naujienų plitimą, aiškinomės, kaip veikia dirbtinis intelektas, bandėme atsakyti į klausimus: ar robotai neišvengiamai artimoje ateityje užvaldys pasaulį, ar dirbtinį intelektą bus galima naudoti tik darbui, mokymuisi, pramogoms o galbūt jis gali padėti plačiai visuomenei ir teikti pagalbą? Forumas neapsiribojo vien diskusijomis, kadangi nemažas dėmesys skirtas šių metų vienai pagrindinių-gretutinių temų ,,Skatinkime solidarumą“ – ,,Viešoji diplomatija 2020“. Suvažiavimo metu turėjome galimybę pagerbti 40-ąsias Nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarumas“ įkūrimą, išklausyti Lenkijos Vyriausybės, žurnalistų, vietos savivaldos ir verslo atstovų pasakojimų apie tai, ką jiems reiškia ši sukaktis bei šio žodžio reikšmė. Kiekvienos šalies jaunimo atstovas pagerbė svarbaus Gdansko susitarimo pasirašymo faktą, taip parodydamas, jog jauniesiems lyderiams rūpi istorija, jie vertina šios organizacijos vaidmenį griaunant komunizmo žlugimą Lenkijoje.

Vis dėlto, labiausiai norėtųsi išskirti antrosios dienos susitikimą su specialiuoju forumo svečiu, Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda, kuris nepagailėjo jaunimo lyderiams patarimų, kas yra svarbu politikoje, ko reikėtų mokytis kasdien, diskutavo apie ,,Trijų jūrų iniciatyvą“ ir koronaviruso krizės padarinius. Džiugu tai, jog Prezidentas skyrė laiko ir klausimams bei atsakymams, norėjo pabendrauti su forumo dalyviais, išgirsti jų mintis bei pasiūlymus. Dėl to, susitarus su Ukrainos, Sakartvelo bei dar kelių šalių atstovais man teko galimybė užduoti net 3 klausimus: pirmasis iš jų buvo apie tai, ką Lenkija planuoja daryti dėl robotizacijos plėtros, kai žmonės praranda darbus, o valstybė negauna mokesčių, nes pradingsta darbo vietos. Užsiminiau Lenkijos šalies vadovui, kad situacija keičiasi ir Lietuvoje, o apie tai yra per mažai kalbama, paminėjau ir kelias įmones iš Elektrėnų savivaldybės, kurios jau taiko tokius procesus. Antrasis klausimas buvo skirtas pabrėžti jaunų žmonių politikoje problematiką ir klausiama, kaip juos paskatinti rinktis tokį karjeros kelią, o trečiuoju bandžiau atkreipti dėmesį į tai, kodėl solidarumo vis dar yra per mažai bei kaip jį stiprinti ne tik nacionaliniu bet ir savivaldos lygiu?

Į šiuos klausimus Lenkijos šalies vadovas atsakinėjo nei ilgai, nei trumpai. Maždaug dešimt minučių. Jis teigė, jog robotizacijos, kaip proceso, sustabdyti nėra įmanoma, tačiau Lenkija jau taiko paramą įmonėms, jog žmonių atleidimų nepadidėtų. Pradedama įgyvendinti nauja priemonė, kuriai Vyriausybė skyrė kelis šimtus milijonų zlotų. Pasak prezidento, žinoma, jog pinigai pasibaigs, o procesai tęsis toliau, dėl to, šiuo metu yra galvojama labiau ne apie finansines priemones, o strategijas, kaip spręsti tokią problemą iš esmės. Į antrąjį klausimą A. Duda replikavo taip: ,,Jauni žmonės politikoje yra gerai, labai juos palaikau, tačiau tai yra požiūrio klausimas. Daugelis ir jaunų, ir kitų grupių žmonių mano, kad politika yra nešvari, joje vyksta kažkokie negeri susitarimai, keiskime tai, ir keisis bendras požiūris į šią veiklos sritį. Taip atsiras ir daugiau jaunimo, kuris rinksis tokį kelią. Tačiau toks kelias ne kiekvienam, reikia apgalvoti ėjimo tikslus bei pasekmes. Taip pat svarbu paminėti, kad nereikia tikėtis, jog jauni žmonės visus išgelbės, nes jaunas asmuo politikoje – tikrai nėra privalumas. Reikia kalbėti apie tai, kokias kompetencijas jis atneša, kokia jaunojo politiko ar kandidato patirtis, kiek jis moka užsienio kalbų, ar be praleisto laiko mokyklos bei universiteto suole investavo savo laiką į kompetencijų tobulinimą.“ Kalbėdamas apie solidarumo stoką, Lenkijos Prezidentas pabrėžė, kad pastebėjimas taiklus, o dėl to, kad jo būtų daugiau, pirmiausia turi sutarti mažiausios bendruomenės, savivaldos, o tik vėliau viskas įvyks nacionaliniu ar europiniu lygiu. Pasak jo, prie solidarumo stiprėjimo galime prisidėti kiekvienas pradėdamas nuo savęs, o šioje vietoje dažnai girdimas posakis, jog viskas prasideda nuo mažų dalykų, Prezidento nuomone, būtų labai tinkamas.

Labai džiugino tai, jog tiek Prezidentas, tiek kiti pranešėjai kalbėjo aiškiai ir nevengė sakyti taip dažnai negirdimos ir daugeliui nepatinkančios tiesos. Galiu tik nuspėti, kodėl taip buvo daroma. Galbūt dėl to, jog šio forumo pranešėjai, garbės svečiai, kurie prieš 10-12 metų buvo jaunimo organizacijų atstovai, politikų padėjėjai ar verslą pradedantys kurti žmonės, patys dalyvavo Europos jaunųjų lyderių ekonomikos forume, o dabar užima Lenkijos valstybės sekretorių, ministrų, šalies vadovų patarėjų ar didžiųjų verslo korporacijų vadovų vietas. Džiugu, jog pranešėjai akcentavo tai, jog jaunoji karta, kaip ir jie anksčiau, tik mokydamiesi, dalyvaudami aktyviai susitikimuose ir domėdamiesi vykstančiais procesais, greitu metu patys turės juos pakeisti bei rūpintis kitos kartos ateitimi. Jų teigimu, tik tuomet ateis nauja, o svarbiausia – profesionali jaunimo karta, kurios taip visi laukia.

Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę atstovauti forume Elektrėnų savivaldybę, pabendrauti su jaunimo lyderiais, verslo bei savivaldų atstovais iš Vidurio ir Rytų Europos, padiskutuoti svarbiomis temomis tiek formaliai, tiek neformalių susitikimų metų. Tai, žinoma, jau dabar suteikia daugiau motyvacijos veikti Elektrėnų savivaldybės Jaunimo reikalų taryboje, atnešti naujų idėjų, dalytis jomis ir tikėtis, jog jos bus priimamos bei įgyvendinamos.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap