2021-12-03

G. Nausėda apie pokalbius su A. Lukašenka: kalbėtis reikia ir su lėktuvo grobikais

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų lyderių pokalbiai su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka yra neišvengiami sprendžiant humanitarinę migrantų krizę ir palygino situaciją su lėktuvo užgrobimu.

Interviu LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį jis pabrėžė, kad „negali būti nė kalbos apie jokį Lukašenkos pripažinimą Baltarusijos prezidentu, nes 2020-ųjų rinkimai buvo neteisėti, sufalsifikuoti, taigi, ir rezultatas yra nepripažintinas“.

„Sankcijos toliau bus tęsiamos, nes nematome priežasčių, kad šis režimas kažką keistų iš esmės. Bet humanitarinę problemą spręsti su ponu Lukašenka – turbūt, leisiu sau panaudoti analogiją, kaip su lėktuvo užgrobiku – yra kalbamasi, ar leidžiama tiesiog lėktuvo grobikams sušaudyti esančius keleivius? Reiškia, kalbėti reikia, nes egzistuoja problema, kurią sukūrė pats Lukašenka. Bet jos be Lukašenkos dalyvavimo išspręsti yra beveik neįmanoma arba nepaprastai sudėtinga“, – teigė G. Nausėda.

Jis tikino, kad šiandien jau matomi pirmieji situacijos deeskalavimo ženklai.

„Šiandien mes matome, kad vyksta tai, kas ir privalo vykti mūsų akimis: žmonės grįžta į tėvynę, kyla lėktuvas, pilnas keleivių, kyla iš Minsko oro uosto ir grąžina žmones į tėvynę. Reiškia, situacija kad ir labai nedaug, deeskaluojasi“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat tvirtino, jog Prezidentūra buvo informuota apie šios savaitės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbio su A. Lukašenka turinį. Anot jo, Baltarusijos žiniasklaidoje minimi esą susitarimai dėl ES ir Baltarusijos atsakomybės pasidalijimo rūpinantis migrantais „yra paties Lukašenkos naratyvas“. Jis sako, kad toks sprendimas „yra prastas ir signalizuoja kaimyninės šalies diktatoriui, kad galima toliau vykdyti migrantų skraidinimą į Baltarusiją ir pastatyti Europos Sąjungą prieš faktą“. 

Tikslas – spręsti humanitarinę krizę

„Mes tokiu būdu įduodame ginklą į rankas – taip problema neturi būti sprendžiama. Problemos sprendimą matau tik vieną – grąžinti žmones namo, sveikus gyvus ir daugiau nelsieisti apgaudinėjamiems“. 

 „A. Merkel tikslas buvo kalbėti apie problemą, apie humanitarinę tragediją – kitaip aš nepavadinsiu to, kas vyksta prie Lenkijos, o ir prie Lietuvos pasienio – ir pamėginti išspręsti šią problemą su ponu Lukašenka. Nes be jo dalyvavimo būtų labai sudėtinga susodinti tuos žmones į lėktuvus ir išsiųsti į kilmės šalį“, – tvirtino G. Nausėda.

Jo manymu, A. Merkel su A. Lukašenka kalbėjo kaip su „ponu Lukašenka, o ne kaip su prezidentu, nes jis toks nėra ir negali būti“, ir tai negali būti laikoma kaip jo pripažinimas Baltarusijos vadovu.

G. Nausėda taip pat patikino, jog A. Merkel, informuodama jį apie būsimą pokalbį su A. Lukašenka, klausė Lietuvos pozicijų, „ką mes laikytume svarbiu pasakyti šia proga“.

„Mes pabrėžėme labai svarbius dalykus, kad jokių susitarimų apie migracijos, migrantų naštos pasidalinimą neturi būti, nes tai yra skatinimas tęsti šitą veiklą. Kad pripažinimas A. Lukašenkai jokiu būdu nebūtų pažadamas. Taip pat, be jokios abejonės, kad migrantai, tai yra svarbiausias tokio pokalbio tikslas, turi būti grąžinami namo. Tad buvo tos, sakyčiau, kaip jas bepavadintume, raudonosios linijos, kurios yra svarbios Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms“, – kalbėjo šalies vadovas.

Sankcijos „Belavia“ turi likti

Prezidentas taip pat sakė neturintis patvirtintos informacijos, kad iš galimų sankcijų gali būti išbraukta Baltarusijos valstybinė oro bendrovė „Belavia“. Apie tai, kad ES derybose „Belavia“ bandoma išbraukti iš naujo sankcijų sąrašo, trečiadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

„Pirmiausia, neteisinga komentuoti gandus – tokios patvirtintos informacijos aš neturiu, o kaltinti vieni kitus visokiais būtais ir nebūtais dalykais. Pats sprendimas išbraukti „Belavia“ yra neteisingas, nes tai yra problemos priežastis, viena priežasčių (…). Todėl „Belavia“ turi likti sąraše, diplomatiniais-politiniais kanalais turime padaryti, kad „Belavia“ nebūtų išbraukta“, – kalbėjo prezidentas.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją. Lietuvai baiminantis panašaus scenarijaus prie jos sienos su Baltarusija, šalies pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap