2021-12-05

Galimybių rinktis covid vakcinos nėra: tenka skiepytis ir tenkintis tuo kas yra

Kai kurioms savivaldybėms susiduriant su sunkumais skiepijimo nuo COVID-19 procese, Sveikatos apsaugos ministerija žada tam tikrus tvarkų palengvinimus, kurie leistų lengviau pereiti nuo vienos prie kitos prioritetinės grupės.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė pabrėžia, kad siekiama pirmiausia paskiepyti pažeidžiamiausių grupių atstovus ir nenueiti lengviausiu keliu, atlaisvinant platesnius skiepijimo mastus.

„Stengiamės tų vadžių neatleisti, dirbti su žmonėmis ir skiepyti būtent tas rizikos amžiaus grupes, kurias reikia dabar. (…) Laikomės tikslo išlaikyti prioritetines grupes, pirmiau suskiepyti tuos, kurie turi tą didžiausią sveikatos riziką ir nenueiti lengviausiu keliu“, – interviu BNS sakė kanclerė.

Kitos svarbiausios interviu temos:

* Jau paskiepyta daugiau kaip pusė planuotų 80-ies ir vyresnių gyventojų, šios grupės skiepijimą daug kur tikimasi baigti kitą savaitę.

* Visoje Lietuvoje prasidėjo informacinė kampanija dėl vakcinavimo, jos metu dirba savanoriai, gyventojams dalijami lankstinukai.

* Ministerija džiaugiasi daugumos savivaldybių įsitraukimu į vakcinavimo procesą, tačiau problemų kyla su Šalčininkų rajonu, skiepijimu „AstraZeneca“ vakcina Klaipėdoje, lėtesniais tempais Marijampolėje.

* Siekiant paspartinti vakcinavimą, ministerija žada paprastinti perėjimą nuo vienos prie kitos prioritetinės grupės.

* Centralizuotas vakcinavimas Kaune kol kas vyksta lėčiau nei mažesniuose vakcinavimo centruose kitose savivaldybėse.

– Kokia bendrai dabar situacija savivaldybėse, kaip joms sekasi keliauti per prioritetines grupes? Galbūt jau galima sakyti, kad Lietuvoje baigiamas 80 ir vyresnių žmonių skiepijimas, ar kad jis yra įpusėjęs?

– Aštuoniasdešimties ir vyresnių yra suvakcinuota apie 30 procentų, tai, sakyčiau, visai neblogas rezultatas. Kai kurios savivaldybės 80 plius amžiaus grupę jau baigia – ten kur yra, tarkime, mažiau vyresnių gyventojų, ir jau po truputį šią savaitę matomas perėjimas į 75-79-erių metų grupę. Nėra taip, kad dabar skiepijama tik 80 plius, bet atitinkamai kartu eina ir kitos amžiaus grupės. Taip yra dėl pačių vakcinavimo eilių sudarymo: kai yra laisvos vietos, ne visi atvyksta, atitinkamai yra kviečiami kiti žmonės, ir pasitaiko, kad jau yra ir jaunesnio amžiaus žmonių.

Bet iš esmės 80 ir vyresnių jau tikrai yra paskiepyta daugiau kaip pusė planuotų ir per kitą savaitę turėtų nemažai savivaldybių ir pabaigti skiepyti šitą grupę ir masiškiau pradėti skiepyti 75-79-erių.

– Jūs paminėjote tą skaičių – 30 procentų ir sakote, kad tai yra gana neblogas rezultatas. Bet turint galvoje, kad tai yra pati pažeidžiamiausia grupė, kuriai pavojingiausias šis virusas ir kad tikslas yra paskiepyti visos populiacijos 70 procentų, ar iš tikrųjų tie skaičiai geri? Ar jie tenkina, ar tokių ir buvo laukta?

– Na, kiekvienoje grupėje tikėtis 70 proc. populiacijos paskiepijimo – taip, tikėtis gali, bet realiai situaciją pamatai, kai pradedi vakcinuoti. Dabar sakau, kad ganėtinai neblogi rezultatai poros savaičių vien dėl to, kad turėjome ir oro sąlygas nepalankias, o šią amžiaus grupę labai veikia logistikos veiksnys: galimybė atvažiuoti į vakcinacijos vietą, šalčiai, užpustyti keliai kaimiškose vietovėse ir taip toliau. Nemaža dalis yra nubyrėjusi šiomis savaitėmis ir yra atsisakiusi arba perkėlusi skiepijimą į kitą laiką.

Todėl nebus taip, kad šis 80 plius gyventojų skiepijimo procesas bus pilnai užbaigtas kitą ar dar kitą savaitę ir ši grupė nebesivakcinuos. Ir dabar turime situaciją, kad visos dar prioritetinės grupės po vieną-kitą ar šiek tiek daugiau asmenų iš aukštesnių prioritetinių grupių vakcinuojasi. Tai 80 plius grupė lygiagrečiai eis ir toliau, bet nebe tokiais masiniais tempais kaip dabar.

Be to, senoliai, vyresnio amžiaus žmonės, turi tą savybę persigalvoti dažniau ir negali pasakyti, kad tai yra stabili apsisprendusiųjų grupė. Manau, mes tų persigalvojimų turėsime ir daugiau, tų atėjimų turėsime ir daugiau, valios pareiškimo skiepytis turėsime ir turėsime.

– Kalbate apie jų apsigalvojimą ir ministerija anksčiau jau yra skelbusi, kad pradės informacinę kampaniją dėl skiepų. Ar ji kažkokiu formatu jau vyksta tiems vyriausiems senjorams? Ir ar nevėluojama su ja, turint galvoje, kad tiems senjorams galbūt ir reikia paskatinimo?

– Informacinė kampanija jau vyksta, yra parengta nemažai informacinės medžiagos, kuri yra perduota savivaldybių administracijoms, kad ja dalintųsi. Taip pat yra nemažai ir ekspertų, medikų pasisakymų, straipsnių apie vakcinos veiksmingumą, efektyvumą, šalutinius poveikius. Tos informacijos mes stengiamės kiekvieną dieną vis daugiau ištransliuoti visuomenei.

Kitas dalykas, kas yra daroma, tai savanoriai, kurie keliauja pas vyresnio amžiaus žmones, jie turi lankstinukus jau parengtus su žinomais žmonėmis, su kvietimu skiepytis, taip pat tuose lankstinukuose mes turime ir informaciją apie tai, kaip registruotis, kas yra vakcinacija, kodėl ji yra reikalinga: atmintukas, reikalingas bendram žinojimui. Tie lankstinukai dalijami per visus lygius: savanorius, savivaldybes ir, aišku, per šeimos gydytojus. Čia yra naujausia žinia, ką mes dabar darome.

– Ir tai jau prasidėjo ir vyksta visoje Lietuvoje? Ar tik kažkokiose didesnėse savivaldybėse?

– Tai vyksta visos Lietuvos mastu. Visiems atrodo, kad turėjo būti diena X, kai ta informacinė kampanija prasidėjo. Bet ji vyksta, intensyvėja ir stipriai intensyvėja. Tikimės, kad tuo intensyvesniu informacijos skleidimu ir aiškinimu ji pasieks vis didesnę visuomenės dalį.

– Kiek ministeriją tenkina savivaldybių pastangos, įsitraukimas? Daugeliu atvejų suprantame, kad senjorams reikia pagalbos, kantrybės, paaiškinti – ar savivaldybės aktyviai to imasi? Ir pasiskiepijimo netolygumai ar nėra siejami su tuo, kad galbūt vienos savivaldybės tą aktyviau daro, o kitos – mažiau?

– Netolygumai yra dėl įvairių priežasčių: tai priklauso nuo gyventojų susidomėjimo ir norėjimo vakcinuotis. Bet savivaldybių darbas čia vienareikšmiškai yra labai svarbus, ministerija pati iš Vilniaus nepadarys viso darbo, ką turi turi padaryti savivaldybė. Savivaldybės yra mūsų partneriai ir mes su jais kalbame apie tai, ką jie turėtų daryti. Ir patys girdime, kad tikrai reikia labai daug įdirbio, ypatinga su ta gyventojų grupe, kuri abejoja dėl vakcinos, abejoja dėl „AstraZeneca“, abejoja, ar apskritai skiepytis. Su tokiais žmonėmis reikia labai daug dirbti, labai daug kalbėti, labai daug aiškinti, o vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dabar skiepijami – ypatingai daug.

Vienos savivaldybės tikrai nuoširdžiai deda pastangas, dirba intensyviai, daug pasakoja, aiškina gyventojams apie tą naudą ir svarbą, kodėl tą reikia daryti, kviečia pakartotinai ne vieną kartą, skatina persigalvoti, galvoja visokius logistinius dalykus: kai kurios savivaldybės turi ir pavėžėjimo paslaugą. Yra sugalvota įvairių kūrybiškų priemonių, kaip paspartinti vakcinaciją, turėti didesnį mastą žmonių, kurie norėtų skiepytis. Tai matosi ir skaičiuose. Tomis savivaldybėmis labai džiaugiamės.

Bet tikrai yra savivaldybių, kurioms atrodo, kad turi ministerija už jas kažką padaryti: už juos dirbti su gyventojais ir kitus dalykus sugalvoti. To iniciatyvumo ir kūrybiškumo tikrai trūksta, ir matome, kad ne visos savivaldybės deda pakankamai pastangų kalbant su gyventojais, jiems aiškinant – atrodo, kad ministerija turi atvažiuoti ir tai padaryti. Tai tikrai neslėpsiu – turime ir tokių situacijų, kai aiškinamės priežastis, kodėl vienoje ar kitoje savivaldybėje nepakankamas tempas, kodėl nesunaudota nemažai vakcinos dozių savivaldybės mastais, o jie sako: jūs mums tiesiog nevežkite tų vakcinų, kam jūs vežat?.. 

Ir kadangi mes esame bendra sistema, nuo mūsų visų pastangų priklauso vakcinavimo rezultatai, tai ne tik savivaldybės turi dirbti su gyventojais, bet ir mes turime dirbti, kalbėtis su savivaldybėmis, aiškinti. Skaičius matome, tikrai pasidarėme analitiką, kad matytume tempus kiekvienos savivaldybės, analizuojame ir ten, kur matome, kad tempas yra lėtesnis ar išvis lėtas, atitinkamai ir kalbamės, tiek situaciją aiškinamės, tiek pačioms savivaldybėms aiškiname, kad reikia įdėti daugiau įdirbio, pagalvoti, kaip padidinti mastus: sudėlioti infrastruktūrą, logistiką. O tas požiūris, kad nevežkite vakcinų – ką gyventojams tada daryti? Visose savivaldybėse yra norinčių pasiskiepyti.

– O kurios savivaldybės yra tos probleminės? Matau, kad Šalčininkai, Visaginas mažiau paskiepijusios.

– Šalčininkai yra didžiausia problema. Visaginas irgi turi savo niuansų, bet pagal skaičius Visaginas gana neblogai skiepijasi. Didžiausia problema yra Šalčininkų rajonas, tada turime problemą su Klaipėdos miestu, su „AstraZeneca“ panaudojimu, na ir dar Marijampolę turime, kur tas tempas galėtų būti greitesnis. 

Kai kurios savivaldybės sako, kad jų gyventojams reikia informacijos ir kita kalba, bet kad pačios pagalvotų, kaip tą informacijos sklaidą padaryti, tarkime tomis kalbomis, kurios vyrauja toje savivaldybėje, tokių pamąstymų trūksta.

Dauguma savivaldybių tikrai nuoširdžiai dirba ir tai tikrai matosi ir tikrai joms dėkojame ir pagiriame, bet yra savivaldybių, kuriose to trūksta. Norisi būti sąžiningiems su visomis savivaldybėmis: visi žinome problemą su „AstraZeneca“ ir yra savivaldybių, kurios labai puikiai ją sprendžia: daugiau kaip pusė savivaldybių neturi jokių „AstraZenecos“ likučių iš anksčiau atėjusios siuntos. Kitos turi besikaupiančius „AstraZenecos“ likučius ir tiesiog negalime mes iš jų paimti ir perskirstyti kitiems, nes visiems reikia vienodai stengtis, vienodai dirbti, kad tų vakcinų nesikauptų. Ir tos savivaldybės, kurios tikrai dirbo ir nebeturi tų likučių – mes negalime joms vežti ir krauti daugiau „AstraZenecos“, nes kitos kažko nepadarė. Labai stengiamės tą situaciją balansuoti tarp savivaldybių.

Atitinkamai dėl visų šių priežasčių ir turime tuos netolygumus.

– Suprantu, kad „AstraZeneca“ yra savaime tokia karšta tema, „karšta bulvė“, kurią bandoma permesti vieni kitiems – galbūt ateityje galvojama leisti žmonėms rinktis? Ar būtent žmonių edukavimą matote kaip išeitį, kad nebijotų žmonės šios vienos vakcinos?

– Edukuojame tikrai daug ir tikimės, kad pasieksime daugiau visuomenės mažesniuose miesteliuose, kaimeliuose. Bet vėl gi, jeigu pažiūrėtume į „AstraZenecos“ panaudojimą, skaičiai yra ganėtinai įspūdingi: 86 proc. sunaudojama. Tai lyg pažiūrėjus bendrai, į bendrą mastą, atrodo, kad tos problemos nelabai ir yra. „Pfizer“ ir „Moderna“ daug greičiau yra sunaudojamos, čia yra lėtesnis procesas, reikalaujantis daugiau įdirbio, bet tai, kad daugiau kaip pusė savivaldybių neturėjo likučių, rodo tą sunkaus darbo rezultatą. Bet savivaldybės sako, kad joms tai kainuoja, lėtina tempą.

O kalbant apie leidimą rinktis, mes dabar neturime galimybės rinktis vakcinas, nes jų turime vis dar mažai, kinta grafikai. Ne per seniausiai gavome žinių, kad „AstraZenecos“ kiekiai bus sumažinti apie 26 procentus, tai kol kas rinktis tikrai galimybės nėra.

Ką mes dabar galvojame, tai tiesiog šiek tiek palengvinti reglamentavimą: jeigu savivaldybė mato, jog nebesuvakcinuoja savaitės vakcinų siuntos ir yra strigimas, nesurenka konkrečios prioritetinės grupės asmenų, jie galėtų imti ir iš žemiau esančios prioritetinės grupės žmones – tą jie ir bando daryti, kad nesustotų ir neužbuksuotų, tarkime, kol nebaigisu 80 plius, nieko nedarysiu. Bandome įtvirtinti truputį lengvensnį perėjimą į kitą prioritetinę grupę ir taip palengvinti savivaldybių darbą.

– Bet ar tai nepaskatins savivaldybių galbūt apleisti tas grupes, kurioms tikrai reikia sunkaus darbo, tiesiog jas prabėgti paskubomis ir greičiau skiepyti tuos, su kuriais paprasčiau? Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė šią savaitę išsakė tokią mintį, kad galbūt reikėtų leisti skiepytis visiems, kurie nori, jauniems. Ar tokie planai svarstomi?

– Kol kas tokie planai nesvarstomi, kadangi mes didžiojoje Lietuvos dalyje turime gerus rezultatus. Apie tokį leidimą kalba ta dalis savivaldybių, kurioms sunkiau sekasi, viena iš jų – Klaipėda. Žinome, kad Klaipėdos miestas turi labai nedidelį „AstraZeneca“ suvartojimą. 

Kol kas norime dar nepaleisti „AstraZeneca“ tik norintiems ir kitoms prioritetinėms grupėms, kaip sakote, jaunesniems. Reikia įsivertinti, kad mes kalbame apie prioritetines grupes, kurios sudėtos pagal riziką sveikatai. Jei savivaldybėms yra sunku ir, kad joms būtų lengviau, mes paleistume kitą liniją tik norintiems, kaip tada bus su tais, kuriems reikia daugiau įdirbio, su rizikos žmonėmis, kur juos palikti?..

Todėl stengiamės tų vadžių neatleisti, dirbti su žmonėmis ir skiepyti būtent tas rizikos amžiaus grupes, kurias reikia dabar. Minėtoje 80 plius grupėje tikrai didelis mirtingumas ir komplikacijų tikimybė yra didelė, todėl reikia dirbti su šita grupe, o ne tiesiog eiti pačiu lengviausiu keliu – mums čia per sunku, mes jas paliekame. Laikomės tikslo išlaikyti prioritetines grupes, pirmiau suskiepyti tuos, kurie turi tą didžiausią sveikatos riziką ir nenueiti lengviausiu keliu. 

Dėl to ir turime situaciją, kad pasigirsta tokie pasipiktinimai, kad čia mums veža, nors nesuvakcinuojame, bet mes laikomės tos linijos, kad nuosekliai ir sistemingai dirbkime, padarykime viską, ką galime, o ne eikime lengviausiu keliu ir tiesiog neskiepykime arba skiepykim tą grupę, kuri lengviausiai pasiduoda. Tikslas yra paskiepyti rizikos grupes, tai ir bandome palaikyti. Taip, tai yra sunkus darbas, reikia daugiau įdirbio įdėti, bet vėlgi, mes turime tikslą. 

– Kai kurios savivaldybės kuria centralizuotus skiepijimo centrus, kitos skiepija poliklinikose. Ar kažkuris iš šių būdų yra geresnis ir, sakykime, ministerijos labiau rekomenduojamas?

– Dar negaliu pasakyti kuris, nes mes centralizuotų turime gal berods tik Kauną – ledo areną, tokią masiškesnę skiepijimo vietą. Kauno atvejo dar negalime vertinti, nes savaitės pradžioje ar praeitos savaitės pabaigoje vyko persikraustymas. Kauno miestas turi didesnius likučius ir kol kas jų tempai dar nėra gerokai padidėję, kad galėtume daryti išvadą, kad centralizuoti vakcinavimo centrai didina tempą. 

Kol kas ta sistema, kuri veikia iki šiol, per poliklinikas ir per medicinos centrus, ir per jų apimtį, nes kiekviena savivaldybė vis didina vakcinavimo centrų skaičių – šitas modelis veikia ir kol kas greitis čia yra didesnis. O masinėse vietose mes dar nematome to pavyzdžio. Laukiame, kol Kaune įsivažiuos, Vilniaus miesto savivaldybė jau galvoja apie masiškesnes vietas, tai žiūrėsime, bet dabar pasakyti kur kuris, dar per anksti. Duomenys dar nerodo pagerėjimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap