2022-05-12

JAV nedislokuos papildomų pajėgų Lietuvoje: karo atveju teks gintis patiems?

Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) reiškia paramą Lietuvai, tačiau papildomų pajėgumų kol kas dislokuoti šalyje nežada.

„Nepaisant nieko, Jungtinės Valstijos yra išvien su NATO sąjungininkais ir partneriais. Kartu mes galime įveikti bet kokius iššūkius“, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė L. Austinas.

„Dėl papildomų pajėgumų, šiandien neturiu jokių naujienų. (…) Mes toliau vertinsime situaciją ir konsultuosimės su partneriais. Kas liečia saugumo situaciją, jei reikės, po konsultacijų priimsime tam tikrus pakeitimus“, – pridūrė jis.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius pabrėžė absoliutų JAV įsipareigojimą penktajam NATO straipsniui.

„Bet kokia ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš mus visus“, – sakė L. Austinas.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.

Tačiau su Pentagono vadovu susitikę Lietuvos valdžios atstovai tvirtino, kad tikisi daugiau.

Per bendrą spaudos konferenciją krašto apsaugos ministrą pavaduotojantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Baltijos šalys tikisi „tvirtesnės paramos ir papildomų pajėgumų ginant mūsų tris Baltijos valstybes“, reaguojant į Rusijos bandymus perbraižyti Europos saugumo architektūrą.

„Turime būti labai rimtai nusiteikę ne tik dėl atgrasymo, bet ir dėl galimo poreikio gintis“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė gynybos sekretoriui išreiškusi pasirengimą priimti daugiau JAV karių, o prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, jog Rusijos atgrasymo priemones sustiprintų JAV nuolatinio rotacinio armijos bataliono dislokavimas Lietuvoje.

L. Austinas taip pat teigė, kad Lietuva yra „nepaprastai svarbi partnerė“, kuriai JAV yra dėkingos už „svetingumą priimant amerikiečių karius“.

Pasak Pentagono vadovo, Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų tik sustiprino NATO, o JAV yra pasirengusi dislokuoti tūkstančius karių, jeigu Aljansas nuspręstų aktyvuoti Greitojo reagavimo pajėgas saugumui regione sustiprinti.

„Karas visada yra išvengiamas“

Nuogąstavimus dėl galimo karo Ukrainoje pastaruoju metu dar labiau sustiprino JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pareiškimas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis, tai gali nutikti artimiausiomis dienomis, o Kremlius taikysis į Kijevą.

G. Landsbergis spaudos konferencijoje sakė, kad vieta prie diplomatijos stalo turi būti palikta tiems, kurie „nori prie to stalo sėsti“.

„Bet jeigu kėdė prie šio stalo liks tuščia, turime labai aiškiai pasakyti, kad esame pasiruošę gintis ir būti apginti“, – kalbėjo ministras.

Jis pabrėžė, kad Rusija bando perrašyti iki šiol galiojusią Europos saugumo architektūrą ir renkasi kelią, kuris yra grįstas jėga.

„Šis kelias tokioms valstybėms kaip Lietuva, Latvija ar Estija yra ypatingai pavojingas, nes mūsų saugumas priklauso nuo susitarimų laikymosi. Todėl šiandien mes turime pasiųsti labai aiškų ir nedviprasmišką signalą Rusijai, kad perrašant Europos saugumo architektūrą NATO nežiūrės į tai pro pirštus“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak jo, Maskvai įsiveržus, „atsako sulauks Rusija – sankcijomis, atsako sulauks ir Ukraina – pagalba“.

Vis dėlto ministras pabrėžė, kad „karas visada yra išvengiamas“.

„Tačiau dabar tai priklauso nuo Rusijos ir pono Putino, kuriuo keliu jis pasirinks eiti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Jie yra pasiruošę, bet jie dar gali žengti žingsnį atgal“, – pridūrė jis.

JAV duomenimis, Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Share via
Copy link
Powered by Social Snap