2020-09-20

Kaip gyveno lietuviai XIII-XIV amžiuje?

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose nuo kovo 11 iki rugsėjo 27 d. vis dar eksponuojama paroda ,,Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“, kurioje pristatomi 2019–2020 m. rūmų požemiuose atliekant archeologinius tyrimus aptikti radiniai. Plačiau apie ekspoziciją pasakoja Valdovų rūmų muziejaus archeologijos grupės vadovas, dr. Povilas Blaževičius.

Kuo ši paroda papildo Lietuvos istorijos puslapius?

Naujausioje parodoje pristatomi įdomiausi 2019–2020 m. archeologinių tyrimų metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos požemiuose aptikti radiniai, kuriuos per penkis intensyvių ir kruopščių darbų mėnesius surinko muziejaus archeologų komanda. Kasinėjimai tokio didelio archeologų, muziejininkų ir istorijos mylėtojų dėmesio susilaukė neatsitiktinai. Jie suteikė labai reikšmingų žinių apie teritorijos apgyvendinimą nuo akmens amžiaus ir reikšmingai papildė mokslininkų turimus duomenis apie vėlyvųjų viduramžių kasdienybės istoriją. Parodoje demonstruojami vertingiausi ir išskirtiniai radiniai: XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios keramika, juvelyriniai dirbiniai, unikalių importinės keramikos ir stiklinių taurių šukės, rytietiškos abstrakcijos šachmatų figūros, laukinių ir naminių gyvūnų kaulai ir kt.

Keli šimtai vertingų eksponatų vaizdžiai iliustruoja Ankstyvosios mūrinės pilies, kaip vienos iš svarbiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencijų, reikšmę ir čia gyvenusių žmonių aukštą socialinį statusą.

Kodėl atidarymui pasirinkta būtent Kovo 11-oji?

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritorijos tyrimai prasidėjo su Atgimimu, tad labai natūralu ir kartu simboliška, kad paroda „Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“ lankytojams atverta būtent kovo 11-ąją. Minint atkurtos Nepriklausomybės 30-metį, simboliškai nutarta pristatyti šio objekto naujausius tyrinėjimus, juolab, kad per tiek metų jie atskleidė daug naujų duomenų.

Ką naujo ši paroda pasako apie mūsų europinę kultūrinę tapatybę?

Galima pabrėžti, kad šioje parodoje eksponuojami radiniai vaizdžiai liudija savitus šalies istorijos ir paveldo bruožus, unikalią įvairių kultūrų iš Vakarų ir Rytų sanpyną Lietuvoje.

Prabangūs XIII a. pabaigos – XIV a. dirbiniai, maistui naudotų gyvūnų įvairovė byloja, kad čia gyveno aukšto socialinio sluoksnio asmenys, ir patvirtina išskirtinę Ankstyvosios mūro pilies, vėliau integruotos į Vilniaus Žemutinę pilį, reikšmę. Galima drąsiai teigti, kad tai buvo viena iš svarbiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidavimo vietų. Unikali geopolitinė, religinė ir kultūrinė erdvė tapo savotišku tiltu apjungusiu du pasaulius – krikščionišką Vakarų Europos su musulmonišku Artimųjų Rytų.

Ką apie tiriamo laikotarpio visuomenę pasako atrasti radiniai?

Archeologinių tyrimu metu atrasti artefaktai vaizdžiai iliustruoja įvairias pilies gyventojų kasdienybės veiklų ir darbų specifiką, aprangos subtilybes, mitybos ypatumus ir kt. Aptariant atskiras būdingiausių ir įdomiausių eksponatų grupes verta paminėti tyrimų plote gausiai rastus juvelyrinius dirbinius iš tauriųjų ir spalvotųjų metalų, stiklo, gintaro, kalnų krištolo ir serpentinito. Tai – auskarai, karoliai, kabučiai, apyrankės, žiedai, akutės, apkalai, sagos. Ko gero, įdomiausi ir vertingiausi archeologinių tyrinėjimų radiniai yra XIII a. pab.– XIV a. pradžios stiklo indų šukės, puoštos auksu ir spalvotos emalės ornamentais. Remiantis analogijomis galima drąsiai teigti, kad indai buvo pagaminti XIII a. pab.–XIV a. pradžioje Artimųjų Rytų regiono, greičiausiai, Sirijos stiklo dirbtuvėse.

Dalis rastų ir parodoje eksponuojamų pramogoms skirtų objektų taip pat buvo atkeliavę iš Rytų. Pirmiausia tai liudija rastų šešių šachmatų figūrų stilistika. Surasti net trys pėstininkai, du rikiai ir vienas turtingai dekoruotas žirgas. Įdomu, kad tai gausiausia tokio tipo šachmatų radimvietė visoje Lietuvoje. Parodoje taip pat eksponuojama didelė įvairovė dirbinių, naudotų pilies gyventojų buityje: verpimo, siuvimo, adymo įrankiai, žvejybos kabliukai, geležinis peiliukas, spyna, švininiai svareliai ir kt. Vienas unikaliausių artefaktų, susijusių su asmens higiena – vienpusės sudėtinės šukos, pagamintos iš kelių tarpusavyje varinėmis vinutėmis sujungtų rago plokštelių.

Tai vienintelės vėlyvaisiais viduramžiais datuojamos tokio tipo Lietuvoje rastos šukos. Greta archeologinių žmogaus sukurtų artefaktų parodos lankytojai gali išvysti ir dalį tyrimų metu rastų ekofaktų – kelis šimtus ešerių, lydekų, karpių ir net eršketinių žuvų žvynų ir kaulų, įvairių paukščių, taip pat naminių gyvūnų ir laukinių gyvūnų kaulų. Atsižvelgiant į pirminius šios medžiagos tyrimus galima konstatuoti, kad XIII a. pabaigoje–XIV a. pradžioje pilies gyventojai vartojo daug naminių gyvulių – avių, karvių ir kiaulių – mėsos, tačiau reikšmingą raciono dalį taip pat sudarė ir žvėriena. Gausiai rasta smulkių žvėrelių, tokių kaip zuikiai, kaulų, be to, medžioti šernai, stirnos, elniai ir kiti žvėrys. Išskirtinį dėmesį vertėtų atkreipti į didelį kiekį žvėrių-milžinų – briedžių, stumbrų ar taurų – kaulų. Dėl didžiulio mėsos kiekio jie tapo strateginiu maisto šaltiniu, o nuo XVI a. stumbrus medžioti galėjo tik patys valdovai ar jų leidimą gavę didikai. Apibendrinant galima konstatuoti, kad eksponuojami radiniai atskleidžia labai unikalius ir specifinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės bruožus, bei tuo pačiu liudija plačius prekybinių bei politinių kontaktų horizontus.  

Share via
Copy link
Powered by Social Snap