2022-05-12

Ministerija atskleidė grandiozinius planus: tikisi 5-6 metais prailginti gyvenimo trukmę

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja pasiekti, kad per dešimtmetį Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo trukmė pailgėtų 5-6 metais, per pusę sumažėtų savižudybių.

Vyriausybė šią savaitę patvirtino Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programą, kuria užsibrėžiamas siekis iki 2030-ųjų stiprinti gyventojų psichikos sveikatą, plėsti psichoaktyvių medžiagų (narkotikų, alkoholio) kontrolę, stiprinti jų vartojimo prevenciją bei apskritai gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą.

Vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė 2030-aisiais, pagal ministerijos planus, turėtų pailgėti 6,6 metų – iki 62,6, moterų – beveik šešeriais, iki 65 metų.

Sieks mažinti mirčių, kurių galima išvengti

Taip pat tikimasi, kad 2030-aisiais vadinamasis išvengiamo mirtingumo (mirčių dėl ligų, kurių galima išvengti laiku taikant diagnostiką, gydymą, prevencines priemones) rodiklis 100 tūkst. gyventojų neviršys 130-ies (2019-aisiais buvo 293), bent 70 proc. suaugusiųjų vertins savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą (2018-aisiais buvo 58 proc.), savižudybių rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažės kone per pusę, t.y. neviršys 13 – 2019-ųjų duomenimis, rodiklis siekė 23,5 100 tūkst. gyventojų.  

Plane numatoma sukurti mokslu pagrįstus sveikatos, visuomenės sveikatos, profesinės sveikatos priežiūros paslaugų modelius, juos diegti, kelti visuomenės sveikatos srities specialistų kvalifikacijas, skatinti sveikos gyvensenos įgūdžius, sveikatos raštingumą, efektyvinti užkrečiamų ligų valdymą ir pan.

Taip pat numatyta vykdyti psichikos sveikatos raštingumo mokymus, organizuoti šiai sričiai skirta komunikacijos kampaniją. Numatomos savižudybių prevencijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ankstyvosios intervencijos priemonės ir pagalba, didžiausią dėmesį skiriant vaikams, paaugliams, jaunimui. Žadamas dėmesys ir psichikos negalias turintiems vaikams, šeimoms. 

Lietuva – ES valstybių sąrašo gale

Ministerijos teigimu, šiuo metu Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) šalių: 2007-aisiais vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 64,5 metų, 2019-aisiais ji pasiekė 71,5 metų, bet vis dar yra beveik septyneriais metais mažesnė, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu.

Moterų situacija kiek geresnė nei vyrų – jų vidutinė gyvenimo trukmė 2019 metų duomenimis siekė 81,2 metų ir nuo ES vidurkio atsilieka maždaug trimis metais.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės, bendra vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė 2019 metais buvo 76,4 metų, arba beveik penkeriais metais trumpesnė už ES vidurkį. Vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė 2019-aisiais siekė 56 metus, moterų – 59,1 metų ir atitinkamai buvo trumpesnė maždaug aštuoneriais ir šešeriais metais nei vidutiniškai ES.

Siekis – mažesni skirtumai tarp lyčių

Tuo metu Išvengiamo mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir dėl savižudybių, daugiausia vyrų, rodiklis daugiau nei du kartus viršija ES vidurkį. 

„Tikslo pagrindas – sumažinti skirtumą tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės, tikimasi, kad pagerės Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo trukmė. Programos priemonėmis bus siekiama sumažinti būtent išvengiamo mirtingumo šalyje – šiuo metu tokių mirčių, kurias sukelia neracionali mityba, mažas fizinis aktyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra pakankamai didelis – Lietuvoje fiksuojama apie 2,5 karto daugiau, nei ES vidurkis“, – Vyriausybės posėdyje sakė viceministrė.

Programai numatyta 111 mln. eurų – maždaug po pusę iš Lietuvos valstybės biudžeto bei Europos socialinio fondo (ESF). 22 mln. eurų iš šios sumos būtų skirta kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose.

Tikimasi didesnio tolygumo regionuose

Tikimasi mažinti ir didelius sveikatos ir mirtingumo skirtumus tarp Lietuvos regionų ir savivaldybių.

Didžiausias išvengiamo mirtingumo rodiklis, siekiantis 418-516 mirčių 100 tūkst. gyventojų, ministerijos duomenimis, yra Šalčininkų, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Ukmergės, Radviliškio, Kelmės, Pagėgių, Kazlų Rūdos, Kalvarijų, Lazdijų savivaldybėse.

Tuo metu mažiausias tokių mirčių rodiklis, 100 tūkst. gyventojų siekiantis 200-265, yra didmiesčiuose: Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kauno mieste ir rajone, taip pat Neringos, Klaipėdos rajono, Kretingos, Mažeikių, Elektrėnų, Birštono savivaldybėse.

Ministerijos teigimu, beveik pusę visų mirčių Lietuvoje lemia su gyvenimo būdu ir aplinka susijusios problemos, o didžiausios Lietuvos gyventojų rizikos ES kontekste yra paauglių alkoholio vartojamas ir rūkymas, vaistų vartojimas, suaugusiųjų girtavimas.

Lietuva taip pat vis dar išlieka paskutinėje vietoje ES pagal savižudybių skaičių 100 tūkst. gyventojų (21,6), taip pat kaip problema įvardijama visuomenės nepakantumas asmenims, sergantiems psichikos ligomis.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap