2021-09-15

Nemunu iš Klaipėdos į Kauną atplukdytas 164 tonas sveriantis autotransformatorius

Šiandien krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune iškrautas iš Klaipėdos jūrų uosto Nemunu atplukdytas autotransformatorius (164 tonos), skirtas Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimui.

Atplukdytas autotransformatorius – tai pirmasis iš trijų įrenginių, kurie sudarys „LitPol Link“ jungties šerdį ir leis Baltijos šalių elektros sistemoms veikti vienu dažniu – kitaip tariant, sinchroniškai – su kontinentine Europa. Krovinys 2021 m. gegužės 13 d. buvo pakrautas į Vidaus vandens kelių direkcijos operuojamą baržą Klaipėdos konteinerių terminale. Barža autotransformatorių Kuršių mariomis ir Nemunu į Kauno Marvelės krovininę prieplauką atplukdė gegužės 15 d. Barža krovinį plukdė šviesiuoju paros metu, naktimis, siekiant maksimalaus saugumo, barža neplaukė. Šiandien nuo ankstyvo ryto Kaune užvirė krovos darbai. 164 tonas sveriantis įrenginys perkeltas ant 39 m ilgio vilkiko ir specialios platformos sąstato, kuris, padedamas dar vieno vilkiko, gabens krovinį į Alytaus rajone esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį. Vežant autotransformatorių bus stabdomas eismas, todėl jo kelionė iš Kauno į Alytų vyks nakties metu.

„Pasveikinau elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ komandą su dar vienu stipriu žingsniu siekiant saugios ir tvarios energetikos link, didžiuojamės galėdami gabenti šį svarbų krovinį iki Kauno mūsų operuojama barža Nemunu. Kiekvienas toks unikalus krovinys reikalauja preciziško planavimo ir aukšto visų bendradarbiaujančių šalių profesionalumo. Mano nuomone, visos Lietuvos įmonės, ypatingai Valstybės valdomos įmonės, turi siekti žaliojo kurso ir tvarios ekonomikos ne tik galutiniame rezultate, bet ir visose tarpinėse grandyse, šiuo atveju logistikos grandinėje. Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai puiki alternatyva stambiagabaritinių ir nestandartinių krovinių gabenimui. Vakarų Europoje vandens transportas – tai plačiai išvystytas krovinių gabenimo būdas, gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas keliais, “ – sako Vladimiras Vinokurovas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Šių metų pavasarį VĮ Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą “ TEN-T kelio E 41 modernizavimas“, po kurio apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos maždaug 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta 2023 metais. Bus sudarytos palankios sąlygos Nemunu iki Kuršių marių naudotis krovininės, keleivinės, pramoginės laivybos tikslu visu navigacijos laikotarpiu. Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, įskaitant ir sausmečio laikotarpį. Didelis darbas jau įvykdytas, rengiant projektą, užtikrinant finansavimą, įvykdant viešojo pirkimo procedūras. Šiuo metu jau turime visus statybos leidimus ir vykdome darbus. Dėl bunų poveikio bus ženkliai lengviau išlaikyti laivakelio projektinius matmenis net ir sausuoju metų laikotarpiu. Žemsiurbių pagalbos reikės, tačiau sąnašų valymo darbų kiekiai bus žymiai mažesni. Projekto investicijos 23 mln. Eur. Be PVM.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap