2021-11-29

Nuo pareigūno kulkos žuvusio asmens motinai valstybė privalės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno veiksmų panaudojus šaunamąjį ginklą, dėl ko nuo šautinės žaizdos mirė jos sūnus, atlyginimo.

Šioje byloje buvo susiklosčiusi situacija, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams 2015 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniu automobiliu persekiojant automobilį, kuriame, kaip buvo informuoti pareigūnai, buvo kontrabanda vežamos cigaretės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, mirtinai sužalojo persekioto automobilio keleivį – pareiškėjos sūnų.

Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjos sūnus dalyvavo nusikalstamoje veikoje, slėpėsi automobilyje, ir tai turėjo esminę įtaką Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno priimtam sprendimui panaudoti tarnybinį ginklą stabdant automobilį bei iš esmės lėmė žalos atsiradimą, vadinasi Valstybės sienos apsaugos tarnybai nekilo pareiga atlyginti žalą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritarė. LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi persekiotam automobiliui kulkų padarytus pažeidimus, nusprendė, jog šaunamasis ginklas buvo panaudotas neapdairiai. Teismo sprendime skelbiama – „toks padrikas šaudymas kaip šioje byloje neatitinka to, ko visuomenė tikisi iš profesionalaus pareigūno“. LVAT taip pat nustatė, kad pareigūnas šaudė nežinodamas ir negalėdamas žinoti, ar automobilyje yra keleivių, nes persekioto automobilio langai buvo tamsinti. Tačiau teisėjų kolegija iš pareigūno parodymų nustatė, kad jis žinojo, jog neteisėtame cigarečių gabenime dalyvauja 8–9 žmonės, t. y. jis galėjo numatyti, kad automobilyje gali būti keleivių.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad niekada nebuvo organizuojama praktinių mokymų, kaip iš važiuojančio automobilio šaudant stabdyti važiuojantį automobilį, todėl vertino, jog „pareigūnas, neturėdamas tinkamos praktinės patirties, ėmęsis šaudyti automobiliui važiuojant dideliu greičiu, nežinodamas, ar automobilyje yra keleivių, labai rizikavo nušauti keleivį ir pagrįstai turėjo numatyti tokį pavojų“.

Bylą išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustatė, kad pavojus kitiems žmonėms arba eismo saugumui buvo toks akivaizdus ir realus, kaip įrodinėja atsakovas. LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad šaudoma buvo ryte, prieš 6 val., vienintelis liudytojas matė įvykį būdamas savo namo kieme. Nebuvo nustatyta, kad kelyje būtų buvę kitų automobilių ar pėsčiųjų, kuriems sprunkantis automobilis tiesiogiai būtų kėlęs grėsmę.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos sūnus žuvo dėl to, kad buvo panaudota jėga, kuri nebuvo neišvengiamai būtina, siekiant teisėtai suimti asmenį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio 2 dalies b punkto požiūriu, todėl pareiškėja turi teisę į žalos atlyginimą.

LVAT teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad tuo metu, kai buvo mirtinai sužalotas pareiškėjos sūnus, galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad šaunamuosius ginklus arba specialiąsias priemones naudoti draudžiama prieš transporto priemones, kuriose yra keleivių.

Teisėjų kolegija nurodė nemananti, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas šią teisės normą, turėjo omenyje tai, ką šioje byloje siekia įrodyti atsakovas, t. y. šaunamąjį ginklą galima panaudoti prieš transporto priemones, kuriose yra keleivių, jeigu pareigūnas nežino ir negali žinoti, kad keleivių yra.

LVAT tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – priteisė 1 352,98 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat atlygino 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Administracinės bylos Nr. eA-2258-575/2020.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap