2021-09-23

P. Latuška: tarptautinė bendruomenė turi pripažinti A. Lukašenką ir jo režimą teroristiniu

Pastarojo meto įvykiai rodo, kad Baltarusiją valdo „karinė chunta“, tarptautinė bendruomenė turi pripažinti Aliaksandrą Lukašenką ir jo režimą teroristiniais, sako Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys Pavelas Latuška.

„Aš manau, kad tarptautinė bendruomenė, svarbiausiu A. Lukašenkos problemos sprendimo instrumentu, turi pripažinti Lukašenką ir jo režimą teroristiniu. Tai apribos absoliučiai visus kontaktus, finansinį ir prekybinį bendradarbiavimą, tai neleis ir Rusijai toliau palaikyti Lukašenkos. Mums reikia šito sprendimo“, – interviu BNS pirmadienį sakė Varšuvoje šiuo metu gyvenantis buvęs ilgametis Baltarusijos diplomatas, pernai stojęs protestuojančiųjų prieš suklastotus prezidento rinkimus pusėn.

Pasak jo, daugelis duomenų rodo, kad iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo perėmimas ir priverstinis nutupdymas Minsko oro uoste prisidengiant menama grėsme orlaivio saugumui – surežisuota operacija.

Žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymas, anot P. Latuškos, įrodymas, kad režimas nuo grasinimų pereina prie realaus susidorojimo su opozicijos žmonėmis, esančiais užsienyje.

„Po to, kai protestai Baltarusijoje buvo žiauriai numalšinti, nors žmonės ir toliau tęsia pasipriešinimą, kitas režimo pareiškimas, kuris nuskambėjo iš KGB vadovo Ivano Tertelio ir vidaus reikalų ministro, buvo, kad jie užsiims užsienyje esančių politinių lyderių likvidavimu. Mes matome, kad tai nėra tik deklaracijos, R. Pratasevičiaus sulaikymas, deja, yra vienas patvirtinimų, kad nuo žodžių pereinama prie darbų“, – sakė P. Latuška.

Anot jo, pačioje Baltarusijoje per praėjusią savaitę 36 žmonės politiniais motyvais buvo nuteisti baudžiamąja atsakomybe nuo 8 iki 11 metų laisvės atėmimo.

– Kokių turite naujausių žinių apie vakarykštį įvykį? Kokių sulaukėte reakcijų?

– Nelegitimiai valdžiai atstovaujančios Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Hlazas teigia, kad valdžia veikė atsižvelgdama į keleivių interesus, tačiau tai neatitinka mūsų turimos informacijos.

Matant tai, kada civilinis „Ryanair“ lėktuvas gavo atitinkamus signalus, kada buvo pakeltas Baltarusijos karinių oro pajėgų naikintuvas MiG-29, matant skrydžio trajektoriją – matome, kad orlaivis apsisuko – matome, kad iš pradžių buvo nurodymas lėktuvui pakeisti maršrutą, o jau paskui dispečeriai prakalbo apie sprogmenį lėktuve.

Matėme vaizdo įrašus, kaip vyko lėktuvo patikrinimas, jis neatitiko jokių galiojančių standartų, nustatytų, kaip elgtis kilus teroristinio akto grėsmei. Žmonės stovėjo šalia lėktuvo, kur, įtariama, buvo padėta bomba, čia pat tikrintas jų bagažas, matėme, kaip prie lėktuvo vaikščiojo oro uosto darbuotojai. Visa tai nerodė, kad tikrinama reali grėsmė, jog lėktuvas užminuotas. Visa tai rodo, kad tai buvo blogai surežisuotas ir suvaidintas scenarijus.

Mūsų duomenimis, šiandien A. Lukašenkos administracijoje kilęs didelis skandalas, nes ta informacija, kuri buvo perduota naujienų agentūroms 12.30 val. ir kurią režisavo prezidento administracija, A. Lukašenkos atstovė spaudai Natalija Eismont, neatitiko įvykių eigos.

Tai dar kartą patvirtina, jog duomenys apie grėsmę keleiviams, buvo falsifikuoti.

Baltarusijos tyrimo komitetas šiandien iškėlė baudžiamąją bylą dėl minėto įvykio, tačiau aišku, kad jokio tyrimo nebus, nes visus įvykius inspiravo pats režimas.

Lėktuvo pilotas, aišku, neturėjo pasirinkimo. Jis buvo priverstas paklusti, nes jam grasino karinis orlaivis, ginkluotas raketomis oras-oras. Artimiausias oro uostas buvo Vilniuje, jis jau galėjo pradėti leistis ten, bet jis buvo priverstas paklusti kariniam lėktuvui.

Tą informaciją mes gavome vakar iš vienos užsienio civilinės aviacijos tarnybos, taip pat iš savo šaltinių Baltarusijos gynybos ministerijoje.

Deja, tai dar kartą įrodo, kad Baltarusijoje – karinė chunta, o šalį valdo tarptautinis teroristas.

Girdime pasaulio lyderių reakciją, tačiau laukiame ir konkrečių veiksmų. Matome, kokios principingos pozicijos laikosi Lietuva, ir aš, kaip Koalicinės tarybos prezidiumo narys, labai dėkingas Lietuvos vadovams, prezidentui, užsienio reikalų ministrui, premjerei už jų labai aiškią poziciją, tačiau labai svarbi ir koordinuota visų Europos Sąjungos šalių pozicija.

Tikimės, kad artimiausiu metu bus patvirtintas realus, reikšmingas ketvirtas sankcijų paketas, kad bus nuspręsta uždaryti Baltarusijos oro erdvę, kol nebus baigtas įvykio tyrimas, ir kad bus imtasi skubesnių veiksmų pripažinti A. Lukašenką tarptautinių teroristu.

Taip pat reikia kalbėti apie tai, kad režimas ir toliau vykdys nusikaltimus. Girdėjome vakar Užsienio reikalų komisijos vicepirmininko, buvusio vidaus reikalų sistemos darbuotojo Sergejaus Gaidukevičiaus grasinimus, jis tiesiai pasakė, kad kitas, kurį reikia pagrobti, uždaryti į bagažinę, atvežti į Baltarusiją ir perduoti teismui, yra Latuška.

Vienas iš valdžios blogerių net paskelbė balsavimą, kurį pirmiau reikėtų išvogti – Latušką ar Cichanouskają.

Žinome, kad esame pripažinti teroristais, mums iškeltos bylos, bet taip pat matome, jog valdžia nuo grasinimų pereina prie realių veiksmų.

Jų logika – visus nubausti ir priversti nutilti. Tai kelias į niekur.

– Ar turite informacijos, kur šiuo metu yra R. Pratasevičius?

– Nepatvirtintais duomenimis, jis greičiausiai buvo nugabentas į Baltarusijos KGB areštinę, kur tardomas. Ten tardymai yra gana šiurkštūs, žmogui neleidžiama miegoti, tardymo veiksmai atliekami be pertraukos, kad jis prisipažintų tai, ko nėra padaręs.

Manome, kad jo tardymas be pertraukos vyks dvi paras, kad priverstų liudyti prieš save. Tačiau tai nėra patvirtinta informacija.

Taip veikia Baltarusijos jėgos struktūros. Deja, tai vyksta XXI amžiuje su europiečiais, o baltarusiai yra europiečiai.

– Jūs minėjote apie jau pasirodžiusius naujus grasinimus. Kaip jūs pats jaučiatės po šito įvykio?

– Biure, kur dabar esu, prieš save matau keturis Baudžiamojo kodekso punktus, pagal kuriuos aš esu kaltinamas. Taip, aš anksčiau buvau diplomatas, dirbau pasiuntiniu, kultūros ministru, nuolatiniu atstovu prie UNESCO, o dabar jau aš esu teroristas.

Žinoma, man tai kelia juoką, tačiau nenorėčiau tiek pervertinti, tiek neįvertinti šių grasinimų. Deja, nuo pat pirmų dienų, kai pernai rugpjūtį nusprendžiau palaikyti Baltarusijos visuomenę, mano adresu pasipylė grasinimai, kad specialiosios tarnybos mane kontroliuos 24 valandas septynias dienas per savaitę.

Po to, kai protestai Baltarusijoje buvo žiauriai numalšinti, nors žmonės ir toliau tęsia pasipriešinimą, kitas režimo pareiškimas, kuris nuskambėjo iš KGB vadovo Ivano Tertelio ir vidaus reikalų ministro, buvo, kad jie užsiims užsienyje esančių politinių lyderių likvidavimu. Mes matome, kad tai – nėra tik deklaracijos, Ramano Pratasevičiaus sulaikymas, deja, yra vienas patvirtinimų, kad nuo žodžių pereinama prie darbų.

Bet aš noriu tiksliai išdėstyti savo poziciją. Aš nė minutei, nė sekundei nenustosiu kovoti, mes koordinuojame veiksmus su Sviatlana Cichanouskaja, vakar iš karto įvyko dviejų Vilniaus ir Varšuvos komandų susitikimas Zoomplatformoje, suderinome savo veiksmus kontaktuojant su Europos ir aviacijos institucijomis. Pas mus dirba aukšto lygio teisininkų komanda, kuri rengia visus būtinus paaiškinimus. Mes tęsime kovą už laisvę ir demokratiją Baltarusijoje.

Šiandien aš taip pat kreipsiuosi į Baltarusijos diplomatus, savo kolegas, kadangi man labai sunku įsivaizduoti, kaip buvo galima teisinti žudynes Baltarusijoje, tūkstančių žmonių kankinimus, kaip jie dabar atstovaus tarptautiniam teroristui.

Aš manau, kad tarptautinė bendruomenė svarbiausiu A. Lukašenkos problemos sprendimo instrumentu turi pripažinti A. Lukašenką ir jo režimą teroristiniu. Tai apribos absoliučiai visus kontaktus, finansinį ir prekybinį bendradarbiavimą, tai neleis ir Rusijai toliau palaikyti A. Lukašenkos. Mums reikia šito sprendimo.

Deja, Europoje yra šalių, kurios nepasirengusios eiti šituo keliu, aš nežinau, kas dar turi nutikti Baltarusijoje, kad jos suprastų, jog tik stipriuosius supranta A. Lukašenka, o jei mes parodysime silpnumą, jis toliau veiks taip, kaip daro dabar. Žemins ir naikins žmones.

Mes žinome, kad praėjusią savaitę kalėjime žuvo vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių, tik per praėjusią savaitę 36 žmonės buvo nuteisti baudžiamąja atsakomybe nuo 8 iki 11 metų laisvės atėmimo. 36 Baltarusijos piliečiai dėl politinių motyvų per praėjusią savaitę ilgiems metams pasodinti į kalėjimus. TUT.by, stambiausias informacinis portalas, uždarytas. Jis didesnis nei valstybiniai kanalai, valstybiniai interneto resursai.

Kaip man sakė viena iš Vakarų diplomačių, Baltarusija jau yra Šiaurės Korėja. Bet antra jos frazė buvo: „mes nežinome, ką su tuo daryti“. Mes žinome – veikite, priimkite teisinius sprendimus. Pripažinkite jį tarptautiniu teroristu.

– Kokią įtaką jūsų minimi pastarieji įvykiai gali turėti Baltarusijos žmonėms? Ar gali visi šie įvykiai vėl paskatinti žmones protestuoti gatvėse, rengti kitas masines akcijas?

– Mes aptarėme šį klausimą su Svetlana Cichanouskaja ir mūsų komandomis. Aš manau, kad protestai tęsis, tačiau reikia suprasti vieną dalyką – šiuo metu Baltarusijoje galima šaudyti ir žudyti ir už tai nebus jokios baudžiamosios atsakomybės.  Anksčiau tai buvo de fakto, tai prieštaravo įstatymams, ką mes matėme pernai rugpjūtį. Dabar tai faktiškai jau yra legalu nužudyti bet kurį Baltarusijos pilietį ir už tai nebūti nubaustam.

Jūs suprantate, su kokiu spaudimu susiduria Baltarusija? Dabar į kalėjimą sodina ne mėnesiams, sodina dešimčiai, aštuoniolikai metų. Apie tai daug rašoma ir kalbama Lietuvoje.

Viena vertus, tai žiauriausias per pastaruosius 40 Europos metų spaudimas pilietinei Baltarusijos visuomenei, nėra masinės informacijos priemonių, kaip pritraukti žmones, jei nėra nepriklausomos spaudos, nė vieno opozicijai atstovaujančio deputato. Nei parlamente, nei vietos savivaldos institucijose.

Tai kelia sunkumų, tačiau trigeriu, be abejo, gali tapti vakarykščiai įvykiai ir tolesnis Baltarusijos ekonomikos smukimas.

Aš manau, kad yra svarbu, jog mūsų partneriai Lietuvoje pagalvotų ne tik apie Baltarusijos oro erdvės uždarymą tranzitiniams skrydžiams, nes dauguma keleivių, kurių likimais rizikuota, yra Lietuvos piliečiai. Jeigu pilotas būtų nepaklusęs naikintuvui, galite įsivaizduoti, kas būtų nutikę?

Kita vertus, gal tikrai reikėtų pasirinkti ekonominių praradimų kelią. Suprantu, kad tokį sprendimą priimti yra sunku ir uždaryti Lietuvos uostus Baltarusijos kroviniams. Parodyti, ką gali Europos Sąjunga. Lietuvai vienai tokį sprendimą priimti sunku, aš tą suprantu, čia labai svarbi yra koordinuota visų šalių pozicija.

Aš daug bendrauju su Lietuvos diplomatais, mes labai vertiname tai, kaip jūs rodote pavyzdį visai Europai, kaip kovojate dėl baltarusių tautos. Mes už tai jums esame labai dėkingi.

– Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kad Svetlana Cichanouskaja prieš savaitę skrido tuo pačiu reisu iš Atėnų į Vilnių. Kodėl šita operacija surengta būtent dabar, kodėl, pavyzdžiui, ne prieš savaitę, kai buvo galimybė ją sulaikyti?

–  Šia tema nenorėčiau spekuliuoti, bet mes neturime eliminuoti ir scenarijaus, kuris galbūt buvo rengiamas ir Svetlanai Cichanouskajai jai grįžtant iš Atėnų į Vilnių. Mes neturime atmesti tokio scenarijaus. Čia galimi du variantai, arba nebuvo pasirengta tam įgyvendinti, arba vis dėlto Minske, o gal būt ir ne tik jame, suprato tas rizikas, kurios galėjo kilti neteisėtai Baltarusijos valdžiai sulaikius Svetlaną tranzitinio skrydžio iš Atėnų į Vilnių metu. Nusprendė tai pademonstruoti su Ramanu Pratasevičiumi. Pasikartosiu, nesinori čia spekuliuoti, tačiau eliminuoti tokio scenarijaus tikriausiai negalima.

———

P. Latuška – šiuo metu Varšuvoje gyvenantis buvęs Baltarusijos ambasadorius Lenkijoje ir Prancūzijoje, buvęs kultūros ministras, jis šiuo metu dirba opozicijos Koordinacinėje taryboje ir režimo įtrauktas į „organizacijų ir fizinių asmenų, susijusių su teroristine veikla“ sąrašą.

Jis taip pat buvo vienas pirmųjų Baltarusijos aukšto rango pareigūnų, viešai nepritarusių smurtiniam protestų Minske slopinimui ir elgesiui su areštuotais asmenimis, nepripažįstančiais pernai rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatų.

Pernai rugpjūtį P. Latuška atleistas iš Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro vadovo pareigų. Pagrindinė teatro trupė solidarizuodamasis su vadovu ir protestuodama prieš įvykius po rinkimų atsistatydino.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap