2020-09-20

Muziejininkė Marija Navickaitė: ,,Anksčiau rinkiminės kampanijos buvo visai kitokios“

Lygiai prieš šimtą metų į pirmąjį posėdį Kauno miesto teatre (dabar – Kauno Muzikinis Teatras) susirinko Steigiamasis Seimas. Šimtmečiui paminėti Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune savo sodelyje gegužės 15 d. atidarė fotografijų parodą „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“, pasakojančią apie tuomečio parlamento veiklą ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. 

Kai 1918 metais buvo pasirašytas Nepriklausomybės atstatymo aktas, buvo nuspręsta, jog šalies reikalus tvarkys Steigiamasis Seimas. Nors jo sušaukimas ir buvo atidėliojamas dėl įvairių geopolitinių situacijų, 1920-aisiais jis vis dėlto pradėjo savo darbą.

Muziejininkė Marija Navickaitė pasakoja, kad rinkiminės kampanijos tada buvo visai kitokios nei šiandien. Tuomet didžioji dauguma kandidatų važinėjo po miestus ir miestelius visų pirma skatindami žmones balsuoti ir taip prisidėti prie tautos likimo kūrimo bei, visų antra balsuoti būtent už juos. Taip buvo užmezgamas gyvas kontaktas ir, kaip teigia pašnekovė, tai buvo vieni aktyviausių rinkimų visoje Lietuvos Seimo rinkimų istorijoje. Nors ir tikslių duomenų nėra, bet apskaičiuota, jog apie 90% rinkėjų dalyvavo rinkimuose.

Išrinkta 112 narių, iš viso buvo 150 narių (dėl nenumatytų aplinkybių jie vis keitėsi). Svarbu pažymėti, kad rinkimuose dalyvavo ir moterys. Į Seimą išrinktos penkios moterys (iš viso per kadenciją – 8). Pats parlamentas buvo gana jaunas, kadangi jame dirbo veržlus, energingas jaunimas, dirbo daug ir labai našiai. Daugelis dar neturėję šeimų galėjo skirti daug laiko ir energijos valstybės atkūrimui. Vyriausių narių, kuriems buvo virš 50, buvo tik 10.

Seimas nesustojo gyvuoti net ir prasidėjus kovoms su Lenkija. Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Steigiamąjį Seimą pakeitė Mažasis seimas, kurį sudarė Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai. Išsiskirstę Seimo nariai ėjo ginti neseniai atkurtą ir pačių jų saugomą nepriklausomą valstybę.

Per beveik pustrečių metų Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės parlamentinės valstybės principus, visų krašto gyventojų, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religijos, lygybę prieš įstatymus, žmogaus ir piliečio laisves ir teises, priėmė Žemės reformos įstatymą, valiutos įstatymą, įkūrė Lietuvos Universitetą (šiandien – Vytauto Didžiojo Universitetas), Muzikos, meno mokyklas, įtvirtino Karo bei Aukštųjų karininkų kursų įstatus, priėmė Pradžios mokyklų įstatymą, reglamentavusį privalomą ketverių metų pradinį švietimą visiems 7-14 metų vaikams. Seimas padėjo pamatus stipriai, nepriklausomai, išsilavinusiai valstybei, kurioje me šiandien ir gyvuojame.

Tarpukaris, nepaisant nesėkmių ar skandalų, išties buvo labai svarbus Lietuvai laikotarpis, pasak pašnekovės „buvo daug kūrybinio potencialo įvairiu spektru, politiniu, kultūriniu, ir kitais“, – teigia muziejininkė M. Navickaitė.

Ši paroda veikia vasaros laikotarpiu, taip pat ji bus prieinama rugsėjo mėnesį. Na, o jeigu norėtųsi istorijos mokymąsi sujungti su fiziniu lavinimu, rugsėjo 17-ąją, Europos paveldo dienai paminėti, Istorinė Prezidentūra organizuoja orientacinį žaidimą, skirtą Steigiamojo Seimo šimtmečiui paminėti.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap