2021-06-15

Lietuvoje steigiamas pinigų plovimo prevencijos centras – žada pritraukti investicijas ir gerinti aplinką

Veiklą pradedantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras prevenciją stiprins nacionaliniu lygmeniu, taip pat bus siekiama ugdyti aukšto lygio pinigų prevencijos specialistus bei stiprinti regioninį ir tarptautinį bendravimą, sako centro vadovas.

Anot Eimanto Vytuvio, prevenciją bus siekiama stiprinti į procesą įtraukiant tiek viešąjį, tiek privatų sektorių.

„Svarbiausias, mano nuomone, žodis yra nacionaliniu lygmeniu. Tai reiškia, kad atskirai kovoja ne pavienės įstaigos, bet jas sujungiame kartu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė E. Vytuvis.

„Taip pat tikiu, kad pinigų plovimo prevencijos stiprinimas nacionaliniu mastu padės gerinti ir mūsų investicinę aplinką, taip pritraukiant naujus investuotojus į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Pasak centro vadovo, ketinama startuoti su 5-6 darbuotojais, vėliau jų skaičius turėtų išaugti iki maždaug 10-ies. Pasak jo, vienas centro tikslų – ruošti aukšto lygio pinigų plovimo prevencijos specialistus.

„Šiai dienai esame didžiulis fintech centras Europoje. Mūsų tikslas bus turėti pinigų plovimo prevencijos mokymų programą, kad galėtume didinti aukšto lygio specialistų skaičių rinkoje“, – sakė E. Vytuvis.

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina sako, kad dabartinė pinigų plovimo prevencijos sistema veikia neefektyviai, nepaisant prevencijai skiriamų lėšų.

„Turime dėlionės detales, kaip, pavyzdžiui, bankai arba kitos finansų įstaigos, turime kontrolės institucijas, teisėsaugos institucijas. Kiekviena iš to bendro paveikslo detalių mato šiek tiek ribotą vaizdą. Šis centras leis sujungti detales į vieną bendrą paveikslą“, – spaudos konferencijoje sakė J. Govina.

E. Vytuvis taip pat pažymi, kad svarbiu centro prioritetu bus tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimas, ypač – Baltijos šalyse, kurias pastaraisiais metais supurtė ne vienas pinigų plovimo skandalas.

„Didžiajai daliai šalių Baltijos šalys yra viena šalis ir labai sunku išskirti ir paaiškinti, kad Ryga yra Latvijos, o ne Lietuvos sostinė. Tą tarptautinį bendradarbiavimą nuo to ir pradėsime, kad apjungtume Baltijos šalis (…) ir taip neštume žinią, jog nesame pinigų plovimo centras, mes esame pinigų plovimo prevencijos centras“, – sakė jis.

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė atkreipia dėmesį, kad rizikų valdymo veiksmus ketinama stiprinti ir Europos Sąjungos lygmeniu.

„Matydami tai, kad mūsų finansų sektorius pats aktyviai imasi veiksmų, sutinka bendradarbiauti, keistis informacija, yra tikrai brandus ir solidus mūsų rinkos veiksmas“, – sakė V. Česnulevičiūtė.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė pabrėžia, kad bankai finansuos 60 proc. centro veiklos.

Anot jos, bankų lūkesčiai yra, kad centas pagerins bendradarbiavimą tarp institucijų kovojant su finansiniais nusikaltimais, padės sukurti bendrus rinkos standartus bei atliks edukacinę funkciją, gyventojus mokant apsisaugoti nuo finansinių sukčių.

Vyriausybė 2020-ųjų spalio pabaigoje pritarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigimui. Centro steigimą paskatino Šiaurės ir Baltijos šalių regioną pastaraisiais metais krečiantys pinigų plovimo skandalai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap