2021-01-15

Prabilo buvęs sveikatos ministras A. Veryga: neturiu kompetencijos vertinti, kas ir kiek iš to užsidirbo

 Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir buvęs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas sako teigiamai vertinantys teisėsaugos siekį išieškoti dalį už greituosius COVID-19 testus sumokėtos sumos.

„Gerai, kad yra rūpinamasi viešu interesu ir aš tikrai neturiu kompetencijos vertinti tų visų niuansų, kas kiek iš to užsidirbo, kokias maržas turėjo, ar ten vyko kažkas po to neskaidraus. Aš šito tikrai nežinau ir negaliu vertinti, bet prokuratūros darbas yra ginti viešąjį interesą ir akivaizdu, kad jie tą daro. Tai gerai vertinu“, – žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Jis sako, kad dėl tuo metu buvusios įtemptos situacijos tikrai egzistuoja galimybė, jog už testus galėjo būti permokėta.

„Tikrai manau, kad ne tik Lietuvoje bet ir daug kur pasaulyje ta situacija kas galėjo, tas bandė, matyt, naudotis, žinant, kad reikia greitai nupirkti, nėra laiko kažkokiems ilgiems pirkimams ir įstatymai buvo koreguoti taip, kad nereikėtų laukti, nereikėtų skelbti viešųjų pirkimų, kad greitai įsigytume, nes tikrai buvo iš po nosies tos prekės atimamos, nes mokama buvo daugiau – čia kalbant apie įrangą, asmens apsaugos priemones“, – kalbėjo buvęs ministras.

„Žinoma, kad galėjo pasinaudoti ta situacija žmonės, kurie bandė tokiu būdu užsidirbti pinigų. Ar tikrai taip buvo, ar ne, teismas įvertins“, – pridūrė jis.

L. Savickas BNS taip pat sakė, kad teisėsaugos pareiga yra atlikti priežiūrą, ar nebuvo mėginama pasipelnyti iš sunkiu laikotarpiu vykdytų įsigijimų.

„Iš tikrųjų įstatymai numato atitinkamoms tarnyboms ir institucijoms teisę ir pareigą vykdyti viešojo intereso priežiūrą, jeigu yra įžvelgiamos kažkokios konkrečios rizikos, kad viena ar kita įmonė neteisėtu būdu siekė pasipelnyti iš tokio sudėtingo valstybės laikotarpio. Jeigu tarnybos jau suformulavo konkretų sprendimą ir gali teikti tam tikrus procedūrinius žingsnius atlikti, tuomet tai tikrai yra jų teisė ir pareiga, kurią turėtų padaryti“, – sakė jis.

L. Savickas pabrėžė tiesiogiai nedalyvavęs priimant šiuos sprendimus, tačiau pridūrė, jog tuo metu viso pasaulio valstybės susidūrė su sunkumais apsirūpinti pandemijos valdymui reikalingomis priemonėmis.

„Labai daug dėmesio, manau, turėtų būti skiriama, kad mūsų priežiūros, teisėsaugos institucijos skirtų daugiau pastangų ir dėmesio ne pofaktiniam išieškojimui problemų, bet realiu laiku, kai yra tokia skuba, pagalbai ir bendradarbiavimui priimant sprendimus, kad mes galėtume tokių situacijų išvengti“, – sakė L. Savickas.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, jog jos viešojo gynimo prokurorai siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus.

Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Ieškinys dėl 4 142 600 eurų už greituosius COVID-19 testus perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėsaugos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų, šios sutarties vertė su PVM siekia 6 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.

Kaip liudytojas byloje apklaustas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Greitieji testai buvo nupirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu buvo pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.

Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Share via
Copy link
Powered by Social Snap