2022-08-14

Seimui pateikti siūlymai dėl akcizų kurui didinimo: akcizas dyzelinui augs iki 34 proc.

Seimui ketvirtadienį pateikti pirmieji siūlymai iš žaliosios mokesčių pertvarkos paketo – ketinama didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui. 

Seimas ketvirtadienį sutiko tokias pataisas svarstyti: po jų pateikimo už balsavo 85 Seimo nariai, 16 prieš buvo, o 20 susilaikė. Toliau jas Seimas svarstys pavasarį.  

„Akcizų didinimo poveikis vidutinei metinei infliacijai sudarytų 0,1 punkto“, – pristatydamas Akcizų įstatymo pataisas sakė aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. 

Pasak jo, siūlomi pakeitimai labiausiai liečia šildymui naudojamas kuro rūšis, taip pat dalį transporto kuro,

„Lietuvoje vis dar naudojame anglį, kuri yra taršiausias kuras, daugiausiai sukeliantis vidinių kvėpavimo takų ligų, klimato kaitos CO2  emisijų išmeta. Tuo tarpu dujinio  kuro (…) neliečiame, traktuojame tai, kaip pereinamąjį kurą, todėl jam nei akcizų, nei CO2  dedamosios nėra taikoma“, – aiškino S. Gentvilas.

„Akmens angliai ir kitiems taršesniems kurams yra stipriai imamasi fiskalinių priemonių, kad gyventojai, verslas ir viešasis sektorius tokių kuro rūšių nesirinktų“, – pridūrė jis.

Šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą nuo 2023 metų siūloma didinti iki 140 eurų, o nuo 2024 metų – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Šiuo metu jis yra 21,14 euro.

Dyzelino akcizą nuo 2023 metų siūloma didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų, tuomet jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar. 

 „Akcizai neliečiami benzinui iki 2025 metų, tuo tarpu dyzelinas palaipsniui suvienodinamas su benzino akcizais tam, kad nebūtų ekonominės paskatos rinktis taršesnį dyzeliną“, – aiškino ministras.   

Dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio veikloje, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Tačiau šio kuro žemdirbiai įsipilti bet kiek nebegalės –  numatomos „lubos“, kurios 2024 metais bus 100 tūkst. litrų.

„Tai paliestų vieną iš 500 Lietuvoje veikiančių ūkių“, – skaičiavo ministras.

Vėliau „lubos“ žemėtų, pavyzdžiui, 2025-ųjų liepą – iki 50 tūkst. litrų.  

Pataisos taip pat numato 2023-2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti akmens anglies, kokso ir lignito akcizus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.

Šildymui skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų įvedamas 10 eurų už toną akcizas, o nuo 2024 metų jis būtų jau 20 eurų.   

Gamtinėms dujoms, kurios tiekiamos buitiniams vartotojams, būtų taikomas 0,50 euro už vieną megavatvalandę akcizo tarifas. 

Pasak S. Gentvilo, paliekama pridėtinės vertės mokesčio lengvata už šildymą.

Vyriausybė savo programoje yra nusimačiusi iki 2024-ųjų panaikinti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, peržiūrėti akcizų taikymą energetiniams produktams, nuo 2025-ųjų įtraukiant anglies dioksido (CO2) dedamąją į energinių produktų apmokestinimą, ir nustatyti akcizus šildymui naudojamoms durpėms, įskaitant durpių briketus. 

CO2 dedamosios siūloma netaikyti energiniams produktams, kurie naudojami kaip šildymo  kuras arba kaip variklių degalai stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Share via
Copy link
Powered by Social Snap