2021-06-15

Siūloma atsisakyti dalies mokesčių lengvatų: kas keistųsi

Finansų ministerijos siūlymas būsimą investicinę sąskaitą sieti su  gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms panaikinimu sulaukė nemažai finansų rinkos dalyvių kritikos.

Tuo metu GPM lengvatų atsisakymui pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, Lietuvos banko atstovai.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas sako, kad ministerijos pasiūlymas tolesnio gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų skatinimo nenumato, todėl jis tam kategoriškai nepritaria.

„Mūsų atžvilgiu siūlomas pasirinkimas, tai tik kaip numirti. Leistumėte bent iki tinkamo svorio priaugti, kalbu apie mūsų produktų skvarbą, tankį, taupymo normą, kas rodo dar tik ant kojų tvirtai nestovintį veršiuką“, – mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime trečiadienį teigė A. Bakšinskas. 

Jis sakė pritariantis pačiai investicinės sąskaitos idėjai, tačiau pabrėžė, kad šis produktas visų pirma aktualus tik finansiškai išprususiems ir aktyviam investavimui pasiruošusiems gyventojams.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marijus Dubnikovas teigė esantis nusivylęs Finansų ministerijos pasiūlymais.

„Visi ministerijos pateikti pasiūlymai prieštarauja ilgalaikiam investavimui, argumentai yra parenkami, kad mes turime lyginti turtinę nelygybę, bet turtinė nelygybė mažėja tada, kada žmonės gauna priėjimą prie kapitalo. Visi tie pateikti pasiūlymai visiškai link to neveda. Šis darbo grupės posėdis man yra pats liūdniausias“, – sakė M. Dubnikovas.

Pasak jo, nors darbo grupės platforma yra gera ir suteikia galimybę jos dalyviams diskutuoti ir apsikeisti nuomonėmis, tačiau šįkart jos dalyviai negavo išankstinių pasiūlymų ir pirminių dokumentų.

„Niekada aš savo versle nediskutuočiau ir nedalyvaučiau susitikime, kol nėra juodraščio, kuriame būtų parašyta, kaip turėtų atrodyti įstatymas (…) Šioje vietoje mes neturime apie ką diskutuoti, nes mes pasisakome, kaip mums atrodo, o jūs (ministerija – BNS) priimate sprendimus ir tikitės tų sprendimų palaikymo“, – pabrėžė M. Dubnikovas.

Ekonomikos ir inovacijos ministerijos viceministrė Ieva Valeškaitė taip pat atsargiai vertino siūlymus atsisakyti GPM lengvatos gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms.

„Investicinės sąskaitos instrumentas yra geras, bet čia mes kalbame apie būtiną, aktyvų paties gyventojų įsitraukimą, o menkas šalies gyventojų finansinio raštingumo lygis reiškia, kad tik nedidelė dalis gyventojų galės ja tinkamai pasinaudoti. (…) Lengvatų panaikinimas yra tikrai reikšmingas pasikeitimas ir jis neprideda pasitikėjimo privačiu kaupimu“, – sakė I. Valeškaitė. 

„Dėl to nereikia stebėtis, kad gyventojai vis dažniau santaupas deda į tokius jiems suprantamus dalykus, kaip plytos ir žemė, tai yra nekilnojamąjį turtą, (…) kas didina nerimą ir dėl burbulų formavimosi“, – pridūrė ji.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis siūlė svarstyti dar vieną alternatyvą – pradėti taikyti investicinę sąskaitą, o lengvatą gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms taikyti tik tuo atveju, jei gyventojų atgaunamos lėšos būtų reinvestuojamos.

„Lengvatą reikia supaprastinti, reinvestuoti atgal. Dabar Mokesčių inspekcijai ją sunku administruoti, žmonės gauna kelis šimtus eurų ir juos išleidžia čia ir dabar. Todėl grąžinkime juos žmonėms į taupymą, gražinkime į kaupimo sutartis, tegul pinigai uždirba žmonėms ir pinigus, tegul jie būna investuojami toliau“, – sakė T. Gudaitis.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilės Čipkutės, šiuo metu gyventojai taupo nepakankamai ir tam skiria vos 4 proc. pajamų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 12 proc., o visos ministerijos pasiūlytos alternatyvos dar labiau sumažintų paskatas gyventojams taupyti.

„Gyvybės draudimu ir trečia pensijų kaupimo pakopa naudojasi 300 tūkst. žmonių. (…) Negalime tikėtis, kad padarius investicinę sąskaitą labai daug žmonių greitai pradės investuoti, užtruks daug metų (…). Iš gyventojų pusės žiūrint reikia didinti tas paskatas (taupyti – BNS), arba bent jau jų nemažinti, o investicinė sąskaita būtų kaip papildomas įrankis“, – posėdyje teigė E. Čipkutė.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Čeponytė palaikė siūlymą atsisakyti lengvatos gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms.

„Manome, kad nėra pateisinamas toks šių sričių apmokestinimo modelis, kai dabartinis šių įmokų traktavimas daugiau uždirbantiems žmonėms yra palankesnis nei įmokų į antros pakopos pensijų fondus. Manome, kad turi būti neutralios paskatos didesnių pajamų gyventojams kaupti pensiją antroje ar trečioje pakopoje“, – pabrėžė E. Čeponytė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorė Elena Leontjeva ragino nebloginti privataus kaupimo sąlygų trečios pakopos pensijų fonduose.

„Tikrai būtų labai blogas signalas žmonėms, kurių yra ne vienas šimtas tūkstančių, netgi bet kokios kalbos, kad trečios pakopos sąlygos gali būti bloginamos. Jei mes matome netolygumus, reikėtų gerinti antros pakopos sąlygas, juo labiau, kad jos vis dėlto buvo drastiškai pablogintos“, – sakė E. Leontjeva.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė palaikė siūlymą atsisakyti dalies GPM lengvatų, taip paskatinant gyventojus rinktis investicinę sąskaitą.

„Nors yra, kad būtų motyvacija atsidaryti investicinę sąskaitą, domėtis, įgyti daugiau finansinio raštingumo. Siūlymas yra panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, jeigu atsiranda alternatyvios, atsikartojančios lengvatos investicinėje sąskaitoje“, – teigė D.Čibirienė.

Ji sakė pritarianti siūlymui trečios pakopos pensijų fondus priskirti finansiniams instrumentams, į kuriuos būtų galima investuoti per investicinę sąskaitą, tačiau investiciniam gyvybės draudimui tokios galimybės siūlė nenumatyti.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pabrėžė, kad investicinė sąskaita gali harmonizuoti šios srities mokesčių sistemą.

„Mes į investicinę sąskaitą žiūrime ne kaip į papildomą naudą šalia visų kitų lengvatų, o kaip į progą sutvarkyti mūsų mokestinę sistemą šioje srityje. Panaikinti turimas lengvatas, kai perkeliame investicinius produktus į investicinės sąskaitos erdvę. Tokiu būdu turėti harmonizuotą ir simetrišką mokestinio požiūriu traktavimą“, – aiškino A. Dabušinskas.

Finansų ministerijos pateiktos alternatyvos numato, kad ateityje GPM lengvatos gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms nebeliktų. Viena iš alternatyvų numato, kad per investicinę sąskaitą būtų  investuojama į visus finansų rinkos produktus, įskaitant investicinį gyvybės draudimą ir trečios pakopos pensijų fondus, tačiau šiuo atveju taip pat siūloma atsisakyti ir dabar galiojančios GPM lengvatos investicijų grąžai.

Taip pat svarstymams teikiamas ir variantas atsisakyti investicinės sąskaitos įvedimo, tačiau tuo pačiu susiaurinant ir jau galiojančiais GPM lengvatas, atsisakant lengvatų gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei gaunamai investicijų grąžai.

Ministerija pripažįsta, kad visos trys alternatyvos dalį mažas pajamas gaunančių gyventojų gali apskritai paskatinti atsisakyti ilgalaikio taupymo, tačiau pabrėžia, kad taip siekiama užtikrinti mokesčių neutralumą investicijų atžvilgiu, būtų skatinama kapitalo rinkos plėtra, o investicijų apmokestinimo sistema būtų paprastesnė. 

Taip pat pabrėžiama, kad siūlomi pakeitimai nebūtų taikomi privačiam pensijos kaupimui antros pakopos fonduose.

Šiuo metu GPM neapmokestinamos kapitalo prieaugio (palūkanų, vertybinių popierių pardavimo) pajamos iki 500 eurų, tam tikrus kriterijus (sutarties trukmės ar gavėjo amžiaus) atitinkančios išmokos iš pensijų fondų ir investicinio gyvybės draudimo, taip pat pensijų anuitetai. GPM lengvata taikoma įmokoms pagal ilgalaikio gyvybės draudimo sutartis bei įmokoms į pensijų fondus – per metus gyventojas gali susigrąžinti iki 300 eurų sumokėtų mokesčių.

Finansų ministerijos duomenimis, dėl galiojančių GPM lengvatų biudžetams per metus netenka apie 48,7 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis tenka gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokų lengvatai – 33,1 mln. eurų. Per metus šia lengvata pasinaudoja apie 293,6 tūkst. asmenų, vidutiniškai vienas gyventojas susigrąžina apie 113 eurų sumokėto GPM

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap