2020-11-28

Su Kauno regiono merais G. Nausėda aptarė laivybos plėtrą Nemune

Prezidentas susitinka su Kauno regiono merais.

Rugpjūčio 3-ią dieną LR Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono merais bei turizmo sektoriaus atstovais ir aptarė laivybos Nemuno aukštupyje plėtros iššūkius bei kitas regionui rūpimas problemas. Toks Prezidento bei jo komandos persikėlimas visai darbo dienai į vis naują Lietuvos regioną jau tapo kasmėnesine tradicija.

Šie, liepos pabaigoje planuoti susitikimai, buvo atšaukti dėl užsitęsusio Prezidento vizito Europos Vadovų Tarybos (EVT) derybose Briuselyje, dėl to, liepos 21-ąją į kurortą dirbti, kartu su prezidento komanda, nuvyko Diana Nausėdienė.

Šiandien, rugpjūčio 3-ią dieną, Prezidentas visą dieną praleido Birštone. Ryte jis susitiko su aštuoniais Kauno regiono merais: tai Birštono, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merai. Su jais G. Nausėda aptarė ir kiekvienai savivaldybei, ir visam regionui aktualias problemas.

Spaudos konferencijoje Prezidentas pakomentavo savivaldybių finansų reguliavimo tvarką. Jis, nors ir ketina įvertinti siūlymus suteikti savivaldybėms daugiau galimybių skolintis, taipogi pabrėžė, kad į bet kokias iniciatyvas jis, kartu su komanda, žiūrės labai atsakingai, kadangi fiskalinės drausmės dalykai Lietuvai lieka labai svarbūs net ir dabar, koronaviruso sąlygomis.

Negana to, G. Nausėda pripažino, kad dabartinė savivaldybių finansų reguliavimo tvarka joms nesuteikia galimybių visiškai atskleisti savo potencialą. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, dabartinis Lietuvos finansų reguliavimas yra vienas griežčiausių Europos Sąjungoje, todėl daugelis savivaldybių nebegali įgyvendinti jokių reikšmingesnių investicijų projektų.

Be šios finansų reguliavimo tvarkos, Prezidentas paminėjo ir neišnaudotą Lietuvos upių turizmo potencialą.

Dėl klimato pokyčių Nemunas senka, ir dėl to jame plaukioti laivams tampa sunkiai įmanoma. Upės atgaivinimo projektai kelia daug iššūkių. „Problemų yra daug, – teigė prezidentas, – ne tik vagos gilinimas, kuris reikalauja ir atitinkamos technikos, ir investicijų (ir tos investicijos jau pažadėtos – beveik 30 mln. tam ketinama skirti), reikalinga ir pakrančių infrastruktūra, už kurią atsakingos savivaldybės, ir bunų statymas, siekiant palaikyti tam tikrą vagos gylį ir kryptį“.

Vis dėlto G. Nausėda yra įsitikinęs, kad investicijos tikrai atsipirktų – jos gerokai paskatintų turizmą ir krovinių transportavimą.

„Manau, kad Lietuva tikrai turi pasinaudoti savo upėmis, ypač upių tėvu Nemunu“, – pridūrė prezidentas, kalbėdamas su žurnalistais.

 

Anot jo, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą ir tai yra matoma turizmo sektoriaus sukurtuose bendrojo vidaus produkto procentuose bei nenuosekliame valstybės požiūryje į tai, kokį vaidmenį turi vaidinti vidaus ir išorės turizmas mūsų ekonomikoje.

Prezidentas siūlo sprendimą. Tam, kad turizmo potencialas būtų reikiamai išnaudotas, savivaldybės privalo bendradarbiauti. Pavyzdžiui, jos galėtų kurti bendrus maršrutus ir taip pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio turistų.

Per artimiausius trejus metus į laivybos Nemune bei Kauno ir Kuršių mariose atgaivinimą numatoma investuoti daugiau nei 30 mln. eurų – tai didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius taip pat teigia, kad šį projektą ministeriją įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap