2021-06-15

V. Putino ir A. Lukašenkos susitikime – netikėtos detalės ir susitarimai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį gyrė artimus Maskvos ryšius su Minsku, Juodosios jūros Sočio kurorte priėmęs autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, Vakaruose tvyrant pasipiktinimui dėl priverstinio Europos lėktuvo nutupdymo.

Apžvalgininkai atidžiai stebėjo tas derybas, kad sužinotų, kaip toli Kremlius eis palaikydamas Minsko režimą, A. Lukašenkai sekmadienį įsakius pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio, kuriame buvo 26 metų R. Pratasevičius ir jo 23 metų draugė Rusijos pilietė Sofija Sapega. Jie buvo sulaikyti nutupdžius lėktuvą Minske.

Po priverstinio lėktuvo nutupdymo Europos Sąjunga paragino Bendrijoje įsikūrusius vežėjus vengti Baltarusijos oro erdvės ir pažadėjo paskelbti naujų sankcijų prieš A. Lukašenką ir režimo pareigūnus.

Vėliau ir Baltieji rūmai paskelbė, kad Baltarusija sulauks JAV sankcijų, o amerikiečių keleiviniai lėktuvai turi „būti labai atsargūs“, jei ketinama skristi virš Baltarusijos oro erdvės.

„Kuriame Sąjunginę valstybę“

Per derybas Sočyje V. Putinas šiltai pasveikino A. Lukašenką ir sutiko su juo, kad Vakarų reakcija dėl lėktuvo yra „emocijų protrūkis“.

Rusijos lyderis sakė, kad „labai džiaugiasi“ matydamas A. Lukašenką ir kad jiedu turėtų eiti paplaukioti.

Kruopščiai suformuluotose replikose prieš žurnalistus V. Putinas taip pat sakė, kad 2013 metais, kai tuometinio Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas leistis Austrijoje, Vakarų pasipiktinimo nebuvo daug.

„Prezidentas buvo išvestas iš lėktuvo ir nieko, tyla“, – pradėdamas derybas sakė V. Putinas.

Lėktuvui, kuriuo iš Maskvos skrido E. Moralesas, teko kelias valandas praleisti Vienoje, įtariant, kad orlaivyje buvo bėglys JAV žvalgybos paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas).

Tačiau skirtingai nuo incidento Baltarusijoje, į kurį buvo įtrauktas naikintuvas ir per kurį pranešta apie orlaivyje neva esančią bombą, Bolivijos lėktuvą, anot „The Washington Post“, teko tupdyti dėl biurokratijos: kelios Europos šalys atsisakė leisti jam patekti į jų oro erdvę, ir buvo kilę neaiškumų dėl tolesnio maršruto namo, vėliau žurnalistams sakė Bolivijos pareigūnai.

A. Lukašenka Sočyje skundėsi, esą Vakarai siekia sukelti neramumų jo šalyje.

„Vyksta bandymas įsiūbuoti situaciją, kad ši pasiektų praėjusio rugpjūčio lygį“, – sakė A. Lukašenka, turėdamas omenyje protestus prieš jo režimą, kilusius po ginčijamų prezidento rinkimų.

„Aišku, ko tie draugai vakariečiai iš mūsų nori“, – kalbėjo autoritarinis prezidentas.

A. Lukašenka, į Sočį atvykęs su portfeliu, sakė norintis parodyti V. Putinui „tam tikrus dokumentus“, susijusius su „Ryanair“ incidentu, ir dėkojo už palaikymą konflikte su Vakarais.

Derybos truko ilgiau nei penkias valandas, tačiau apie jų rezultatus pranešta nebuvo.

Be kita ko, V. Putinas ir A. Lukašenka gyrė augantį dvišalį bendradarbiavimą.

„Kuriame Sąjunginę valstybę“, – prasidėjus deryboms Sočyje svečiui sakė Rusijos vadovas.

„Užtikrintai judame ta linkme, tas darbas jau duoda konkrečių rezultatų mūsų piliečiams“, – nurodė jis.

Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginę valstybę ir palaiko glaudžius ekonominius ir karinius ryšius. Rusija ragina stiprinti šalių integraciją, tačiau A. Lukašenka anksčiau nekart atmetė abiejų valstybių suvienijimo galimybę. 

Pastaraisiais metais, kilus įtampai tarp Maskvos ir Minsko, A. Lukašenka vis labiau siekdavo bendrauti su Vakarais ir garsėdavo savo pastangomis kiršinti Rusiją su ES, kai jam tai patogu.

Tačiau po incidento su „Ryanair“ lėktuvu A. Lukašenkos galimybės, panašu, yra ribotos.

V. Putinas ir A. Lukašenka reguliariai susitikinėja nuo rugpjūčio, kai po ginčijamų rinkimų prasidėjo masiniai protestai dėl beveik tris dešimtmečius besitęsiančio A. Lukašenkos valdymo.

66-erių Baltarusijos autoritarinis prezidentas ėmėsi negailestingų represijų prieš savo oponentus ir, pasmerktas Vakarų, vis labiau linksta V. Putino pusėn.

Keli žmonės žuvo per neramumus Baltarusijoje, tūkstančiai buvo sulaikyti, šimtai pranešė apie kankinimus kalėjime.

Sekmadienį įvykęs priverstinis orlaivio nutupdymas buvo dramatiškas eskalavimas – ES vadovai apkaltino Minską iš esmės užgrobus Europos lėktuvą, kad areštuotų R. Pratasevičių.

„Techninės priežastys“

Dėl raginimo neskristi virš Baltarusijos buvo atšaukti keli skrydžiai tarp Rusijos ir Europos, rusų pareigūnams atsisakius patvirtinti skrydžių planus, pagal kuriuos būtų aplenkiama Baltarusijos oro erdvė.

Rusai virtina, kad tuos atšaukimus lėmė grynai „techninės priežastys“, tačiau tai kelia susirūpinimą, kad Rusija galėtų sistemingai atsisakyti leisti savo oro uostuose tūpti Europos oro linijų lėktuvams, jei šie vengs Baltarusijos oro erdvės.

Rusija savo ruožtu pareiškė, kad Vakarų šalys elgiasi neatsakingai ir sukelia pavojų keleiviams, uždrausdamos skrydžius Baltarusijos oro erdvėje.

„Tai, ką padarė Vakarai, uždrausdami skrydžius Baltarusijos oro erdvėje dėl politinių priežasčių, yra visiškai neatsakinga ir sukelia pavojų keleivių saugumui“, – per „Facebook“ parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) teigė, kad blokas stebi, ar tai nėra platesnė Rusijos politika, tačiau Kremlius tvirtino, kad sutrikimai jokiu būdu nėra politiniai.

Baltarusių pareigūnai teigė gavę pranešimą apie bombą „Ryanair“ lėktuve, sekmadienį skridusiame iš Atėnų į Vilnių. Vėliau ši informacija nepasitvirtino.

Minskas tvirtino, kad valdžia gavo laišką, kuriame teigiama, kad jis yra iš palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“, ir kuriame grasinama susprogdinti lėktuvą virš Vilniaus, nebent ES atsisakytų paramos Izraeliui.

Pasirodžius tokiam Baltarusijos pareiškimui, pati „Hamas“ netrukus paskelbė, kad nėra niekaip susijusi su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu, o elektroninio pašto paslaugų teikėjas „Proton Technologies AG“ pranešė, kad laiškas apie tariamą sprogmenį išsiųstas jau nukreipus orlaivį.

„Atėjo laikas pakeisti kursą“

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba, įsikūrusi Monrealyje, ketvirtadienį paskelbė, kad pradeda tyrimą dėl praėjusio savaitgalio incidento.

J. Borrellis sakė, kad esama galimybės dėl režimo įvykdyto lėktuvo „užgrobimo“ imtis sankcijų prieš kalio trąšų sektorių arba neleisti per Baltarusiją į bloką tiekti gamtinių dujų. 

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį paragino ES būti „drąsesnę“ ir paskelbti Minsko režimui daugiau sankcijų.

Susitikusi su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute) Hagoje, S. Cichanouskaja pareiškė, kad sankcijų prieš tam tikrus Baltarusijos ekonomikos sektorius, kurias svarsto ES, nepakanka.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį perspėjo A. Lukašenką, kad „atėjo laikas pakeisti kursą“.

„Jokios represijos, žiaurumas ar prievarta nepavers jokio autoritarinio režimo teisėtu. Iki šiol akivaizdžiai ignoravote demokratinį Baltarusijos žmonių pasirinkimą“, – sakė ji.

EK vadovė taip pat kreipėsi į Baltarusijos opoziciją ir sakė, kad ES yra „pasirengusi visais įmanomais būdais prisidėti prie taikaus Baltarusijos perėjimo į demokratiją“, bei pažadėjo sukurti trijų milijardų eurų paramos paketą, jei A. Lukašenka pasitrauks iš valdžios.

Share via
Copy link
Powered by Social Snap