2021-06-15

Vienas Lietuvos gyventojas kasdien išgeria bokalą alaus, taurę vyno ar 80 g. degtinės

Vienas Lietuvos gyventojas šalyje ir svetur kasdien vidutiniškai išgeria bokalą alaus, taurę vyno arba 80 gramų degtinės, skaičiuoja Statistikos departamentas. Pasak jo vadovės, daugiausiai išgeriama alaus, taip pat spiritinių gėrimų, o mažiausiai – vyno. 

„Perskaičiavome šį kiekį į dažniausiai vartojamą alkoholį, tai kasdien vienam gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tektų po bokalą alaus, nemažą taurę vyno arba 80 gramų degtinės“, – spaudos konferencijoje sakė departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.

„Daugiausiai lietuviai išgeria alaus – jis sudaro 44 proc. viso suvartoto alkoholio, nemažai išgeriama ir spiritinių gėrimų, alkoholinių kokteilių, o vynas sudaro 15 proc. viso suvartoto alkoholio“, – teigė J. Petrauskienė.

Pasak jos, suvartotas alkoholis skaičiuojamas įvertinus legalaus alkoholio pardavimus, pridedant užsienyje lietuvių turistų suvartotą alkoholį, atimant pasienio kontrolės postuose ir „Duty free“ parduotuvėse įsigytą bei užsienio turistų Lietuvoje išgertą alkoholį. 

Statistikos departamentas pranešė, kad vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,4 litro absoliutaus alkoholio – 0,3 litro daugiau nei 2019 metais (11,1 litro). 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas Renaldas Čiužas sako, kad 0,3 litro parodo realią situaciją – anot jo, tai galima sieti ir su pandemija, kai dėl ribojimų žmonės negalėjo vykti į kitas šalis ir ten įsigyti alkoholio. 

„2020 metais buvo visą laiką apribojimų, tų pačių galimybių (nebuvo – BNS) apsipirkti Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Nedrįsčiau vertinti to padidėjimo, nes jis turbūt tiesiog parodo realią situaciją. Iš kitos pusės, turėdami 11,4 litro normą suvartojimo per metus vienam gyventojui, dar turime kur tobulėti“, – spaudos konferencijoje sakė R. Čiužas. 

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį – 9 litrai alkoholio vienam gyventojui. 

Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai) – 0,5 proc. (15,3 tūkst. dekalitrų) daugiau nei 2019 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 3,7 mln. dekalitrų (8,1 proc., 274,3 tūkst. dekalitrų daugiau), alaus – 22,2 mln. dekalitrų (2,7 proc., 594,1 tūkst. dekalitrų mažiau).

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 1,8 procento. Labiausiai pabrango stiprūs likeriai – 8,2 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 7,9 proc., brendis – 5,3 proc., vermutas – 5,2 proc., trauktinės – 5 proc., viskis – 3,9 proc., tuo metu putojantis vynuogių vynas atpigo 1,5 proc., importinis alus – 1 procentu.

Statistikų teigimu, alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2020 metų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas. 

Pernai buvo pagaminta 0,839 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 9,5 procento.

2020 metais didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,69 mln. dekalitrų – 48,3 proc. daugiau nei 2019 metais Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,2 mln. dekalitrų, arba 13 proc. mažiau nei 2019 metais. Iš fermentuotų gėrimų padidėjo neputojančių gėrimų (48 proc.) ir vaisių-uogų vyno (7,7 proc.) gamyba, bet sumažėjo putojančių gėrimų (24,4 proc.) ir sidro (2,3 proc.) gamyba.

Daugiausia pagaminta alaus – 32 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 5,1 procento. 

Pernai labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 3,1 proc. ir 11,4 proc., taip pat alaus – atitinkamai 1,6 proc. ir 8,5 procento. Spiritinių gėrimų importas padidėjo 1,6 proc., eksportas – sumažėjo 11 proc., fermentuotų gėrimų importas padidėjo 13,1 proc., eksportas – sumažėjo 18,8 procento.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

 

Share via
Copy link
Powered by Social Snap